7.2 C
Tauragė
2024 / 03 / 29

Ar būtina renovacija, norint gyventi patogiau?

Ar jau skaitėte?

Lietuvoje yra daugiau kaip 35 tūkst. daugiabučių, o šiemet ketinama modernizuoti 2000-tąjį iš jų. Akivaizdu, kad renovacijai ir toliau vykstant panašiais tempais, didžiajai daliai gyventojų dar ne vieną dešimtmetį teks kęsti nepatogumus dėl neekonomiškų ir nekomfortiškų gyvenimo sąlygų. Tačiau specialistai teigia, kad pagerinti gyvenimo kokybę daugiabučiuose galima ir be didelių investicijų, o vasara yra tinkamiausias periodas šiems darbams.

- Reklama -

Stogo apšiltinimas – pigu ir efektyvu

Dabar, kai dauguma gyventojų įsistatė plastikinius langus, o įėjimus į laiptines saugo sandarios durys su telefonspynėmis, vieni didžiausių šilumos nuostolių patiriami per stogą – apie 20-30 proc.

„Stogą šiaip ar taip kiekviename daugiabutyje, ypač senesnės statybos, tenka remontuoti ir padengti nauja stogo hidroizoliacine danga. Jei atliekant šiuos darbus gyventojai stogą dar apšiltintų, prie kaštų prisidėtų ir šiltinimo sluoksnio kaina, užtat po to namas galėtų sutaupyti nemažai šilumos energijos“, – sako akmens vatos gamintojo techninis vadovas dr. Andrius Buska.

Labiausiai tokį pokytį pajustų viršutinių aukštų gyventojai, kurių gyvenimo komfortas pasikeistų iš esmės – žiemą būtų šilčiau, o vasarą nekamuotų karštis. Taip pat pakiltų šių būstų vertė, mat vienas svarbiausių faktorių, mažinančių viršutiniame aukšte esančių butų kainą, yra tas, kad vasarą juose per karšta, o žiemą per šalta.

Tačiau finansinę stogo apšiltinimo naudą pajustų viso namo gyventojai.

- Reklama -

„Sename daugiabutyje šiluma dažniausiai reguliuojama taip, kad atitiktų higienos normas šalčiausiuose butuose – paprastai viršutiniuose aukštuose ir kampiniuose. Kiti būstai tuo tarpu šildomi per daug, bet kai nėra reguliavimo galimybės, jiems belieka perteklinę šilumą, o kartu ir pinigus, išleisti per langus. Jei šalčiausiuose būstuose pagerintume šilumos izoliaciją, sutaupytų visas namas“, – teigia A. Buska.

Taip pat verta apšiltinti galines namo sienas. Kadangi jose sienose nėra langų ir įvairių kampų, šiuos darbus galima atlikti greitai ir palyginti nebrangiai.

„Būtent šias sienas apšiltinti svarbiausia, ypač tuose namuose, kur žiemą jos net peršąla. Tuo tarpu sienų su langais apšiltinimas tokio didelio efekto neduos, nes čia didžioji šilumos nuostolių dalis patiriama per langus“, – sako ekspertas.

Šeimininkas tas, kuris reguliuoja temperatūrą

VGTU Pastatų energetikos katedros doc. dr. Giedrius Šiupšinskas pabrėžia, kad imantis dalinio daugiabučio modernizavimo, labai svarbu yra sutvarkyti šildymo sistemas.

„Palyginti su visa renovacijos sąmata, šilumos sistemos sutvarkymas kainuoja nedaug. Tačiau tai yra labai svarbu, nes kas iš to, kad padarysite pastatą energetiškai efektyvesniu, jei negalėsite tuo pasinaudoti reguliuodami pasiimamos šilumos kiekį“, – sako mokslininkas.

G. Šiupšinsko manymu, pastato šildymo sistemą verta pertvarkyti taip, kad kiekvieno būsto gyventojas galėtų individualiai reguliuoti šilumą. Daugelyje esamų daugiabučių reguliavimas vykdomas centralizuotai šilumos punkte, čia šiluma tiekiama pagal lauko ir grįžtančio šilumnešio temperatūrą. „Paprastai toks šilumos daviklis fiksuoja temperatūrą lauke, šešėlyje, ir kai žiemą saulė sušildo patalpas, butuose temperatūra pakyla, bet centrinis jutiklis to nefiksuoja ir namas šildomas per daug“, – pasakoja pastatų energetikos specialistas.

Šildymo specialistų teigimu, vien sureguliavus namo šildymo sistemas pastatuose galima sutaupyti iki 30 proc. energijos. Tiesa, G. Šiupšinskas šį skaičių vertina gana skeptiškai, mat namas namui nelygus, ir tokį efektyvumą galima pasiekti tikrai ne visuose namuose.

„Pastebime tokį efektą, kad po renovacijos pirmaisiais metais pastatai tikrai suvartoja mažiau energijos, mat gyventojai azartiškai stengiasi sutaupyti. Vėliau vis tik laimi komforto poreikis, butai šildomi labiau ir sutaupoma mažiau. Tačiau šių būstų gyventojai jau gali spręsti patys, kiek jie nori šildytis ir kiek už tai mokėti, o tai labai svarbu ir gali jaustis tikrai esąs būsto šeimininkas, lyginant su tuo, kuris tokio pasirinkimo neturi ir priverstas arba šalti, arba kaisti“, – sako mokslininkas.

Dr. Andrius Buska
„ROCKWOOL“ techninis vadovas

TOP naujienos

Tradiciniuose „Investors‘ Forum“ apdovanojimuose Мetų investuotojas 2014 titulą pelnė „Klaipėdos Smeltė“

Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ penktadienį Vilniuje paskelbė didžiausią indėlį Lietuvos investicinės ir verslo aplinkos tobulinimui suteikusios įmonės, organizacijos ir...

Lietuvos pieno ūkiai pralaimi kaimynams

Baltijos šalyse Lietuvai tenka didžiausia pieno rinkos dalis – mūsų šalis perdirba 60 proc. ir superka beveik pusę viso regiono ūkiuose pagaminamo pieno. Tačiau...

Vėžiu serga jau 10 metų: vyrai, jaudinatės ne dėl tų dalykų, dėl kurių reikėtų

„Su vėžiu reikia susidraugauti. Jis gyvena mano sąskaita, jeigu aš pats mirsiu, kaip jis tada gyvens? Kuo aš ilgiau gyvenu, tuo jam geriau“, –...

Birutės siekia populiarinti savo vardą

Prieš trejetą metų Mažeikiuose susikūręs bendravardžių Biručių klubas vienija apie pusšimtį šiuo lietuvišku vardu pavadintų moterų, kurios ne tik nepamiršta savo vardadienio, bet ir...

Nekilnojamąjį turtą gyventojams nuomoję asmenys turi pateikti deklaracijas

Primename, kad iki gegužės 2-osios pajamas deklaruoti turėtų neužmiršti gyventojai, 2015 metais vykdę žemės ūkio veiklą, palūkanų už indėlius ar vertybinius popierius gavę bei nekilnojamąjį turtą gyventojams nuomoję asmenys. Deklaruoti pajamas privalo žemės ūkio veiklą...

Atnaujinta elektros ir dujų savitarnos svetainė

„Lietuvos energijos“ įmonių grupės klientų aptarnavimo centras „Gilė“ atnaujino elektros ir dujų savitarnos svetainės www.manogile.lt dalį, skirtą gyventojams. Svetainė atnaujinta atsižvelgiant į besikeičiančius klientų poreikius bei užtikrinant netrukus įsigaliosiančio Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR)...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS