6.4 C
Tauragė
2024 / 04 / 25

Ekspertas: fejerverkai – kaip gėlės, tik elgtis su jais reikėtų ypač atsargiai

Ar jau skaitėte?

Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantas Dominykas Juknelevičius.

Naujųjų Metų sutikimą sunku įsivaizduoti be spalvingų žiemos dangų nudažančių fejerverkų fiestos. Tačiau fejerverkai gali tapti ne tik nepamainomu švenčių atributu, bet ir mokslinės veiklos sritimi. „Fejerverkai yra kaip gėlės – skonio reikalas, tačiau elgtis su jais reikėtų atsargiai“, – teigia Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantas Dominykas Juknelevičius, pirmasis ir vienintelis mokslininkas Lietuvoje, kurio specializacija – pirotechnikos tyrimai.

- Reklama -

Kaip kilo Jūsų susidomėjimas fejerverkais ir pirotechnika kaip reiškiniu?

Pasak mano tėvų, fejerverkai man paliko neišdildomą įspūdį, kai juos pirmą kartą išvydau savo akimis būdamas dvejų metų. Tai buvo pirmojo nepriklausomoje Lietuvoje tarptautinio teatro festivalio LIFE, vykusio 1993 m., metu. Nuo pat vaikystės mane labai žavėjo fejerverkai, visada norėdavau kuo daugiau jų pamatyti, apie juos svajodavau, piešdavau ir, žinoma, su tėvais juos leisdavome per šventes.

Pirotechnikos tyrinėjimai skamba labai egzotiškai. Kiek ši sritis yra apskritai ištyrinėta?

Palyginti su kitomis mokslo sritimis, šioje srityje dirbančių mokslininkų yra nedaug. Tačiau tyrimų netrūksta, o jų rezultatus dažniausiai pristatome tarptautiniame pirotechnikos seminare ir tarptautiniame fejerverkų seminare. Taip pat darbų rezultatus publikuojame moksliniuose žurnaluose.

Tai ką Jūs tiriate?

- Reklama -

Mano tyrimų sritis yra pirotechnika ir energetinės medžiagos. Šiuo metu tyrinėju spinduolius, kurie geba nudažyti liepsną fejerverkuose. Svarbiausi spinduoliai yra dujinės molekulės, kurios skleidžia tam tikrą emisiją UV-VIS-IR ruože. O jie išgaunami į pirotechninį mišinį įmaišant stroncio, bario, vario, boro, natrio druskų. Mišiniui degant aukštoje temperatūroje nusistovi tam tikra cheminė pusiausvyra ir susidariusios dujinės molekulės nudažo liepsną įvairiomis spalvomis: SrCl sodria raudona, SrOH ryškia oranžine, BaO balta, BaCl žalia, BaOH žalia, CuO blankia rausva, CuOH blankia žalsva, CuCl tamsia mėlyna, BO2 žalia, Na geltona. Aš bandau nustatyti, kokiomis proporcijomis ir kaip turi būti paruoštas pradinis mišinys, kad liepsna būtų kuo ryškesnė ir būtų sodrios spalvos.

Kokios pirotechnikos tyrimų tendencijos vyrauja pasaulyje?

Panašiomis kryptimis dirba ir mano kolegos užsienyje. Praėjusiais metais stažavausi Vokietijoje, kur prof. Thomo M. Klapötke’s grupėje Miunchene bandėme panaudoti vario (I) bromidą kaip spinduolį mėlynai liepsnai. Kolega iš JAV dr. Jesse Sabatini su partneriais ištyrė galimybes išgauti žalią liepsną su boro karbidu. Savo atradimus jie užpatentavo ir už tai gavo Thomo Alvos Edisono apdovanojimą. Tuo tarpu dr. Ernstas Christianas Kochas tiria, kokie elementai, be jau atrastų, geba nudažyti liepsną. Neseniai jis nustatė, kad elementas iterbis ir jo druskos gali būti naudojami žaliai nudažyti liepsną. Dr. Arno Hahma – pirochemikas iš Suomijos, dabar dirbantis Vokietijoje, šiemet nustatė, kad cirkonio milteliai gali būti naudojami vietoje magnio pirotechniniuose mišiniuose norint išgauti labai ryškią ir sodrią raudoną liepsną.

Ar šiuos tyrimus galima pritaikyti tik fejerverkų spalvoms tobulinti?

Tikrai ne. Pirotechnika yra apibrėžiama kaip mokslas, tyrinėjantis medžiagas arba mišinius, kurie geba savaime reaguoti išskirdami didelį kiekį šilumos, šviesos, garso, dūmų arba dujų. Atradimų pritaikymas yra labai įvairus ir, sakyčiau, labai nišinis. Pavyzdžiui, šiuolaikiniai lėktuvai ir kosminiai laivai turi daug atskirų pirotechninių užtaisų, kurie naudojami sukurti slėgį, pripūsti, katapultuoti, atkabinti raketos pakopą, ir kitokių panašios paskirties – atlikti mechaninį veiksmą. Automobilių oro pagalvės turi nedidelį pirotechninį užtaisą, kuris jas staigiai pripučia avarijos atveju. Raketinis kuras taip pat yra pirotechnika. Jo sunaudojami labai dideli kiekiai. Fejerverkais tikrai neapsiribojame.

Mano vykdomų tyrimų tiesioginis pritaikymas taip pat nevienakryptis – signalinėse raketose ir liepsnose, kurios yra naudojamos jūroje ar kalnuose ištikus nelaimei padėti gelbėtojams rasti žmones. Šiuo metu aš atlieku „Erasmus+“ praktiką švedų įmonės „Nammo LIAB AB“ padalinyje. Pagrindinis mano šiuo metu vykdomo projekto tikslas yra optimizuoti naują pirotechninį mišinį signalinėse liepsnose taip, kad degdamos jos skleistų kuo didesnį šviesos srautą.

Sparčiai artėjant didžiosioms metų šventėms žmonės ima rūpintis savo fejerverkų atsargomis. Ką patartumėte? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis fejerverkus?

Tai skonio reikalas, panašiai kaip renkantis pirkti gėles. Nors, žinoma, visi ieško geriausio varianto, kaip amerikiečiai sako, „bang for your buck“. Tačiau fejerverkuose paprastai kaina yra proporcinga efektui: kuo didesnė kaina – tuo įspūdingesnis šou. Išimtys itin retos, tačiau jų taip pat pasitaiko. Seniau būdavo galima rasti įvairesnių fejerverkų. Dabar dalies yra tekę atsisakyti dėl pasikeitusių įstatymų.

Ir, žinoma, labai skatinu visus elgtis atsakingai su fejerverkais ir juos naudoti pagal instrukciją. Būkite ypač atsargūs su „raketomis“, nes jos dažnai gali skristi neprognozuojamai. Tad jas reikia leisti kuo toliau nuo žmonių ir pastatų. Šaudant fejerverkus tai pat reikėtų vengti masinių žmonių susibūrimo vietų – priešingu atveju smarkiai padidėja tikimybė būti sužeistam per kitų neatidumą. Beje, verta nepamiršti, kad didžiųjų miestų aikštėse greičiausiai išvysite didelį profesionalų fejerverką! Tačiau tuo reikia iš anksto pasidomėti. Dažniausiai jį užsako miesto savivaldybė.

Ervinas Spūdys
Ryšių su visuomene specialistas
Vilniaus universitetas

TOP naujienos

5 priežastys, kodėl jaunuoliai nedirba ir neieško darbo

Lietuvoje nedirba ir neieško darbo du iš trijų jaunuolių, kuriems nuo 15 iki 24 metų. Tai yra dvigubai daugiau nei pažangiausiose pasaulio valstybėse. Tokiam...

14 Lietuvos organizacijų ragina riboti palmių aliejaus naudojimą

Lietuvos aplinkosaugos, pramonės, žemės ūkio organizacijos išplatino bendrą deklaraciją, kuria išreiškia palaikymą Seime svarstomam įstatymui apriboti palmių aliejaus naudojimą biodegaluose. Deklaracijai palaikymą išreiškė 14 Lietuvos...

Stiklo gamyba ir pramonė

Su stiklu susiduriame kasdien – atsikėlę iš lovos einame prie stiklinio lango, geriame sultys iš stiklinių puodelių ar nusišypsome pasižiūrėję į stiklinį veidrodį. Šiandien...

Vasaros košmaras – geliantys vabzdžiai: vaistininkas pataria, kas padėtų apsisaugoti

Artėjant karantino pabaigai, laisvalaikį gryname ore ir nuotaiką gali sugadinti ne tik prastas oras, bet ir aplinkui zyziantys vabzdžiai: uodai, mašalai, vapsvos, akliai ir...

Lietuvos gyventojai 2018 metais labiausiai pasitikėjo notarais ir policininkais

Lietuvos notarais ir policininkais pasitiki daugiausiai apklaustųjų Lietuvos gyventojų, rodo sociologinės apklausos duomenys. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ 2018-ųjų metų antrąją pusę šešis mėnesius iš eilės teiravosi šalies gyventojų, kaip jie vertina –...

Į Lietuvą besiruošiantiems turistams patariama pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

Didelė rizika užsikrėsti itin pavojinga infekcine liga – erkiniu encefalitu. Tokią žinią Pasaulio sveikatos organizacija perduoda į Lietuvą besiruošiantiems turistams ir pataria prieš kelionę pasiskiepyti. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai mūsų...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS