Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Ką reikia žinoti ruošiantis į tolimą kelionę?

Vis dažniau atostogauti žmonės vyksta  į užsienio šalis. Tačiau daliai žmonių atostogos gali virsti rimtais sveikatos išbandymais. Prieš vykdamas į kelionę, kiekvienas žmogus turėtų žinoti apie užkrečiamųjų ligų riziką ir galimas profilaktikos priemones. Rizika sveikatai, ypač užkrečiamųjų ligų pavojus, kelionių metu priklauso nuo kelionės ypatumų, lankomos šalies, kokiu transportu keliaujama, gyvenimo sąlygų, kelionės trukmės.

Vykstantiems  į kelionę rekomenduoja: kruopščiai  išsianalizuoti  kelionės maršrutą,  gyvenamąją  vietą; pasidomėti  ligų rizika, taip pat profilaktika; jei keliauja vaikai, reikėtų įsitikinti ar jie paskiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių;  pasiimti pirmosios pagalbos rinkinį; stebėti savo sveikatą sugrįžus iš kelionės.

Pavojingos užkrečiamosios ligos plinta dažniausiai  per maistą ir aplinką: dizenterija (šigeliozė), hepatitas A, vidurių šiltinė, cholera, keliautojų diarėja ir kitos; per orą – lašelių pavidalu: gripas, difterija, meningokokinė infekcija, tuberkuliozė; vabzdžiams įgėlus: geltonasis drugys, maliarija; per lytinius santykius: hepatitas B, C, ŽIV infekcija; įkandus gyvūnams ir per pažeistą odą arba gleivinę: pasiutligė ir kitos.

Didžiausia rizika užsikrėsti keliautojų diarėja – atostogų Afrikoje, Pietų Azijoje, Lotynų Amerikoje, Ramiojo vandenyno salose, pietų Europoje, Izraelyje, Japonijoje, Karibų ir Viduržemio jūrų pakrantės besivystančiose šalyse metu. Liga pasireiškia viduriavimu tris ir daugiau kartų per parą, karščiavimu, pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais. Liga gali užtrukti apie keturias paras. Ypač ši liga greitai puola žmones su nusilpusia imunine sistema, sergančius cukriniu diabetu, turintiems sumažėjusį skrandžio rūgštingumą, sergančius lėtinėmis širdies, kraujotakos ar kvėpavimo sistemų ligomis. Pagrindinis šios ligos infekcijos šaltinis – fekalijomis  užterštas maistas ir vanduo. Todėl  rekomenduojama nevalgyti  saugomo kambario temperatūroje maisto, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat padažų ir garnyrų, laikomų atviruose induose ant stalo, nepasterizuoto pieno produktų, vandens iš čiaupo, rinktis tik termiškai apdorotą maistą. 

Dar viena pavojingų ligų sąrašo liga – maliarija. Didelė rizika užsikrėsti maliarija – Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos šalyse. Ligos sukėlėjus platina uodų patelės, o gyvybei grėsmingiausia yra tropinė maliarija, labiausiai paplitusi Subsacharinėje Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje. Įkandus užsikrėtusiam uodui, maliarijos sukėlėjai kraujo srove patenka į kepenų ląsteles, vėliau išsilaisvina į kraują. Nuodingi jų apykaitos produktai sukelia drugio priepuolius, besikartojančius kas 2-3 paras. Susirgimo pradžioje ligos simptomai panašūs į gripą ir kitas peršalimo ligas su būdingu ryškiu prakaitavimu. Užsikrėtus tropine maliarija, susergama po 5–20 dienų, nors galima susirgti ir pirmos savaitės pabaigoje.

Maliarija pasaulyje sudaro 4 proc. visų mirčių. Lietuvoje įvežtinė maliarija registruojama nuo 1957 metų, dažniausiai tropinė maliarija. Vos pajutus pirmuosius panašios ligos simptomus,  sukarščiavus, būtina tuojau pat kreiptis į gydytoją-specialistą diagnozei patvirtinti bei gydyti. O pagrindinė  nespecifinė prevencijos priemonė – vengti, kad neįkastų Anophles uodai, kurie nepaprastai suaktyvėja vakare ir naktį. Tokiu metu patariama vilkėti rankas ir kojas dengiančius rūbus, vengti tamsių spalvų (jos traukia moskitus), avėti kulkšnis dengiančius batus, mūvėti kojinėmis, neuždengtas kūno vietas papurkšti specialiomis uodus atbaidančiomis priemonėmis, miegoti užsiklojus tinkleliu nuo uodų. Taip pat patartina naudotis skysčiais, atbaidančiais vabzdžius, nakvoti kambariuose, kuriuose nėra uodų (viešbučiuose, kuriuose įrengta oro kondicionavimo sistema), vakarais vengti būti arti vandens telkinių ar baseinų.

Vidurių  šiltinė paplitusi Pietų Azijoje, kai kuriose Šiaurės ir Vakarų Afrikos šalyse, Peru, Filipinuose, Etiopijoje, Turkijoje, Indonezijoje. Net jei prieš vizitą į šias šalis ir pasiskiepijote, reikėtų vis tiek vengti maisto ir vandens, kuris gali būti užterštas šios ligos sukėlėjais. Vietiniuose viešbučiuose ir kitose įstaigose, kur geros sanitarinės sąlygos ir laikomasi mitybos higienos reikalavimų, rizika maža. Vidurių šiltinės inkubacinis  periodas – 14-21 diena. Po to prasideda karščiavimas, galvos skausmas, viduriavimas, komplikuojasi žarnų perforacija (jos prakiūra), prasideda kraujavimas iš žarnyno. Tiesa, kol kas Lietuvoje pasitaikė tik pavienių įvežtinių šiltinės atvejų iš Indijos, turguje valgius neplautų vaisių. Ypatingai veiksminga šios ligos prevencija – skiepai.

Viena dažniausių atostogaujančiųjų  užkrečiamų ligų – hepatitas A. Ši liga dar vadinama „nešvarių rankų liga“. Jos požymiai susiję su kepenų pažeidimu, dažniausiai pasireiškia pykinimu, negalavimu, apetito stoka, gelta. Užsikrėsti galima geriant  užterštą vietinį vandenį, vartojant užterštą vietinį maistą, rūkant kaljaną ir kt. Hepatitas B – paplitęs daugelyje pasaulio šalių. Ypatingai rizikuojama užsikrėsti šia liga per nesaugius lytinius santykius, kontaktuojant su krauju (atliekant operacijas, įvairias medicinines procedūras, akupunktūrą, tatuiruojant, veriant auskarus, darant manikiūrą, vartojant intraveninius narkotikus). Šių ligų lengviausia išvengti – profilaktiškai skiepijantis.

Skiepijimas vienas lengviausių užkrečiamųjų ligų profilaktikos būdų. Dažniausiai keliautojai skiepijami nuo geltonojo drugio, hepatito A, hepatito B, vidurių šiltinės, poliomielito, meningokokinės infekcijos, difterijos, stabligės, gripo. Jiems gali būti rekomenduojama pasiskiepyti ir nuo kitų užkrečiamųjų ligų, skiriama chemoprofilaktika nuo maliarijos.

Vykstantiems į kelionę rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas iki kelionės likus 4–6 savaitėms, kadangi imunitetui susiformuoti po skiepo reikalingas tam tikras laikotarpis, praneša Telšių VSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyrius.

Telšių.info

123456