Prasidėjus grybų sezonui, dažnas iš mūsų traukia į mišką prisirinkti šių gėrybių. Tačiau kartais galima grybais apsinuodyti, kai suvalgoma nuodingųjų grybų, kurių neapdairiai prisirenkama kartu su nenuodingais. 
Suvalgę nuodingų grybų žmonės gali susirgti inkstų ar kepenų nepakankamu, o suvalgius netinkamai paruoštų grybų galima susirgti infekcine liga – botulizmu. Lietuvoje nuo 1995 m. botulizmo atvejų sumažėjo keliasdešimt kartų ir pastaraisiais metais registruojami pavieniai atvejai. 2004 m. botulizmo protrūkis buvo vienoje šeimoje, kurioje susirgo trys asmenys. Šiais metais mūsų šalyje užregistruoti jau trys botulizmo atvejai. Daugiausiai apsinuodijimų būna žiemos ir pavasario mėnesiais, kadangi rudenį konservuotuose produktuose ir išlaikytuose iki pavasario būna pasigaminęs pakankamas toksino kiekis.
Žmonių botulizmas yra reta, bet sunki liga. Botulino toksinas sukelia raumenų paralyžių. Tai viena nuodingiausių žmogui iš visų žinomų medžiagų. Botulizmo bakterijų yra gausu dirvožemyje. Šios bakterijos geriausiai auga tokiomis sąlygomis, kuriose mažai deguonies. Su maistu perduodamo botulizmo šaltinis dažniausiai būna namų gamybos grybų, mėsos, žuvies, daržovių konservai, rūkyta dešra, kumpis. Konservuose susidaro palankios sąlygos patekusioms botulizmo bakterijoms daugintis ir gaminti toksiną. Clostridium botulinum toksinas nekeičia nei maisto kvapo nei skonio. Bakterijų dauginimosi metu gaminasi dujos, dėl to pučiasi konservų dangtelis. Žmonės užsikrečia valgydami termiškai neapdorotus maisto produktus. Apsinuodijus, pirmiausia ligonis skundžiasi silpnumu, galvos svaigimu. Paprastai po to sutrinka regėjimas (dvejinimasis akyse, matymas lyg pro rūką), atsiranda burnos džiūvimas, rijimo ar kalbos sutrikimai. Šie sutrikimai gali būti lydimi vėmimo, pilvo pūtimo, vidurių užkietėjimo arba viduriavimo. Kūno temperatūra gali būti normali. Ligai progresuojant, atsiranda sprando, rankų vėliau kvėpavimo ir viso kūno raumenų silpnumas. Išsivysčius kvėpavimo raumenų paralyžiui, gali sutrikti kvėpavimas. Nesuteikus pagalbos, ligonis gali mirti. Panašūs simptomai paprastai pasireiškia visiems valgiusiems tą patį maistą.
Kad nesusirgti botulizmu :
– Daržoves, uogas, grybus, kuriuos ruošiame konservavimui, labai kruopščiai išvalyti ir išplauti.
– Konservavimui naudoti pakankamai rūgšties, druskos ar cukraus.
– Neuždaryti aklinai (hermetiškai) grybų konservų, geriau juos sūdyti, rauginti ir laikyti aprišus medvilnine skepetaite arba popieriumi.
– Laikyti konservuotas atsargas ne aukštesnėje nei +10 laipsnių temperatūroje.
– Prieš vartojimą gerai apžiūrėti stiklainį, ar neišpūstas dangtelis, ar nepakitusi konservų spalva ir kvapas.
– Prieš vartojimą bet kokius namuose gamintus konservus patartina pakaitinti mažiausiai 10 minučių, net jei stiklainio dangtelis neišpūstas.
– Įtartiną stiklainį su konservų turiniu būtina išmesti, tačiau prieš tai viską pakaitinus 100 laipsnių temperatūroje ne mažiau kaip 15-20 minučių.
– Nevartoti namuose ruoštų, rūkytų ar vytintų mėsos gaminių, jei jų viduje yra pakitusi spalva ar jaučiamas kartokas kvapas.
Pajutus pirmuosius apsinuodijimo požymius, kuo skubiau kreiptis medicinos pagalbos!!!
Informaciją rengė:
Telšių visuomenės sveikatos centro
Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus
Vedėja (vyriausia epidemiologė) Rima Razguvienė
Tel. (8 444) 69722, el. p. rima.razguvienė@telsiai.vvspt.lt
Telšių.info
