Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Kas bendra tarp blakių, pelių ir Jūsų lovos?

Vieni gyvena jaukių švenčių laukimu, kiti – kovoja su siaubą keliančiais kenkėjais. Ekspertai tikina, kad šiuo metu aktyviausiai veikia blakės, pelės ir žiurkės.

Gilėjanti problema – blakės

Kaip pastebi kenkėjų kontrolės ekspertai UAB „Dezinfa“, kasmet daugėja nusiskundimų dėl patalinių blakių, dažnai problema apima ne vieną ar keletą butų, o net visą daugiabutį. Kuo vėliau atkreipiamas dėmesys į patalinių blakių plitimą, tuo sunkiau susidoroti su šiais mažais, sunkiai pastebimais vabdžiais, todėl būtina žinoti kelis dalykus.

„Patalinės blakės – nedideli rudos spalvos vabzdžiai, naktimis mintantys žmonių arba kitų šiltakraujų gyvūnų krauju. Pastebėjome, kad gyventojai apie blakes savo namuose dažnai sužino tik tada, kai pastebi įkandimo žymes ant odos, kraujo dėmeles ant patalynės, kai ima kamuoti niežulys ar pasireiškia alerginė reakcija. Patalinių blakių galime nieko neįtardami parsivežti su savo daiktais iš kelionių, į namus jos patenka su naudotais baldais, dėvėtais rūbais ir kitokiais rakandais, išplinta iš jau apsikrėtusių kaimynų patalpų“, – kalba biologas, kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas.

Apsauga nuo blakių

Specialistas neabejoja, kad svarbiausia yra laiku pastebėti kenkėjus ir nedelsiant imtis jiems naikinti skirtų priemonių arba kreiptis profesionalios pagalbos.

„Galime tik patvirtinti – visi turime būti budrūs ir patys rūpintis, kad patalinės blakės neplistų: skirti pakankamai dėmesio higienai ir namų priežiūrai, patikrinti patalynę, lovų čiužinius, kelioninius daiktus, ypatingai grįžus iš viešnagės kitose šalyse, taip pat atidžiai rinktis dėvėtus daiktus namams, saugotis nuo kenkėjų kelionėse“, – reziumuoja L. Grigaliūnas.

Žiurkės rūsyje? Pelės ant lubų? O gal miegamojo lovoje?

Žiemą į mūsų namus taip pat „beldžiasi“ šilumos ir maisto ieškantys graužikai. Pelės triauškia maisto atsargas virtuvėse, apninka net naujos statybos namus, krebžda ant įtempiamų lubų, o žiurkės šmirinėja po palėpes, garažus bei rūsius. Tai tik nedidelė dalis problemų, su kuriomis susiduria miestų ir miestelių gyventojai, aktyviai ieškantys kenkėjų kontrolės specialistų patarimų ir pagalbos.

„Vieną rytą klodamas lovą nuščiuvau – iš patalų išnėrė pelė. Ne juokais susirūpinome, kad šie graužikai gali mums pakenkti: juk pelės platina įvairias ligas. Be to, tiesiog nemalonu, kai jos gyvena čia pat pašonėje. Auginame du mažamečius vaikus, todėl nedelsdami ėmėm ieškoti pagalbos, kad su nepageidaujamais svečiais susitvarkytume kuo greičiau“, – besikreipdamas į UAB „Dezinfa“ nerimą išreiškė vieno kambario bute su šeima gyvenantis vyras.

Anot UAB „Dezinfa“ specialistų, su pelėmis ir žiurkėmis galima kovoti keliais būdais: statyti spąstus, išdėlioti specialias, nuo vaikų ir augintinių apsaugotas dėžutes su nuodais ar klijais. Sudėtingiau, jei graužikai įsitaiso sienose ar grindyse. Tuomet be žinovų pagalbos paprastai nepavyksta išsisukti.

Kenkėjų kontrolės profesionalai taip pat primena apie prevencijos svarbą. Jei namuose bus nuolat palaikoma švara ir tvarka, maisto produktai laikomi sandariai uždaryti ir nepasiekiami graužikams, tikėtina, kad jie neužsibus ir „kraustysis“ toliau ieškoti palankesnių gyvenimo sąlygų.

„Nuo pelių ir kitų graužikų apsisaugoti galima užsandarinus plyšius sienose, grindyse, vandentiekio šachtose ir pan., užblokavus kitus įėjimo taškus ar išvalius vietas, kuriose kenkėjai jau susisuko lizdus. Trumpai tariant, svarbu neapsileisti ir nenusileisti kenkėjams. Jei visgi nepavyko išvengti susidūrimo su pelėmis ar žiurkėmis, rekomenduojama pasitarti su tais, kurie ne tik išmano kenkėjų elgseną, bet ir gali garantuoti, kad kova su graužiančiais ir žmonių sveikatai pavojingais gyviais būtų efektyvi“, – pataria UAB „Dezinfa“ atstovas L. Grigaliūnas.

Įdomybė

Žiurkės yra labai atsargios, vengia jų gyvenamojoje aplinkoje atsiradusių naujų daiktų, todėl gaudant jas spąstais, pirmiausia reikėtų juos dėti neužtaisytus, kad žiurkės priprastų prie stovinčio daikto ir prarastų budrumą. Pelės, priešingai, pasižymi išskirtiniu smalsumu, todėl užtaisytus spąstus reikėtų dėti ten, kur jos dažniausiai šmirinėja. Kita vertus, jei per pirmąsias dienas pagauti nepavyksta, vadinasi, reikia keisti spąstų „dislokacijos“ vietą.

Kristina Strakauskienė
UAB „Dezinfa“
Rinkodaros vadovė

(Visited 5 times, 1 visits today)
123456