7.9 C
Tauragė
2024 / 04 / 19

Kauniečiams atvers unikalų gamtos kampelį, apie kurį nedaug kas žino

Ar jau skaitėte?

Kauno pašonėje esančiame unikaliame gamtos kampelyje – Nemuno ir Nevėžio upių santakoje – netrukus prasidės tvarkymo darbai. Su Lampėdžio ežeru besiribojančią teritoriją iki metų pabaigos ketinama išvalyti nuo šabakštynų ir invazinių rūšių augalų. Čia bus įrengti pėstiesiems ir dviratininkams skirti takai bei trys apžvalgos aikštelės.

- Reklama -

„Visi žinome unikalią mūsų miesto vietą – Nemuno ir Neries santaką. Tačiau Kaune yra dar viena išskirtinė, natūralios gamtos suformuota erdvė, apie kurią daugelis tikriausiai net nenumano. Kalbu apie Nemuno ir Nevėžio santaką, esančią netoliese Lampėdžio ežero. Ši vieta, kaip ir didžioji dalis viso miesto, per ilgus metus buvo nepelnytai apleista. Netrukus tai pasikeis”, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Tikslas – išsaugoti natūralią gamtą

Tvarkomoje teritorijoje bus įrengti natūralios skaldelės takai, poilsio aikštelės, suoliukai, šiukšliadėžės. Dolomitinės skaldos pagrindu įrengtais takais bus patogu naudotis tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems.

Didžiausias dėmesys bus skiriamas natūralios gamtos išsaugojimui. Pasak aplinkosaugos klausimais Kauno merui patarinėjančio miškininko Sauliaus Lazausko, tinkamai sutvarkius želdinius bus išsaugotos draustinio ekosistemos, nepažeidžiant išskirtinių augalų ir gyvūnų buveinių.

„Šalinsime vietines rūšis užgožiančius menkaverčius invazinius augalus, vykdysime reguliarų šienavimą. Ši teritorija buvo pernelyg ilgai netvarkoma, tad iškilo pavojus saugotinoms augalų ir gyvūnų rūšims. Bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija atkursime ir išsaugosime šią nuostabią vietą. Miesto teritorijoje turėtų tokį gamtos kampelį yra didžiulė dovana”, – sakė S. Lazauskas.

- Reklama -

Pradės nuo šabakštynų šalinimo

Pasak tvarkymo projekto želdinių dalį rengusių kraštotvarkos specialistų, tyrimų metu nustatyta, kad siekiant išsaugoti esamų atvirų vietų bioįvairovę, būtina numatyti pievų šienavimo režimus, siekiant išsaugoti natūralią pievų augmeniją nuo užkrūmėjimo. Didžiausią grėsmę kelia plintantys karklų krūmynai, gluosnių ir uosialapių klevų įsigalėjimas.

„Ypač išplitusios gudobelės, kerojasi krūmais augantys gluosniai. Būtina naikinti invazines rūšis – uosialapius klevus, dygiavaisį virkštenį, stabilizuoti agresyviai plintančių varpinių augalų rūšis pievose”, – teigiama parengtame tvarkymo projekte.

Šabakštynų šalinimas bus pradėtas dar šią savaitę, vėliau bus imtasi formuoti pėsčiųjų takus. Visus darbus planuojama užbaigti iki metų pabaigos.

Video:

 

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

TOP naujienos

Kaip atsigauti po gerų švenčių?

Eilinės šventės, kaip vakar vykusi Naujųjų metų sutikimas, o gal kartais ir netikėtas vakarėlis savaitės viduryje, bemiegė pašėlusi naktelė, o ryte laukia darbo diena....

Kaip elgtis, jei darbdavys man nemoka atlyginimo?

Klausimas: Darbdavys nesumokėjo vieno mėnesio algos, antras mėnuo eina į pabaigą, tačiau nieko nėra šnekama apie neišmokėtus atlyginimus. Ar darbdavys gali taip elgtis? Kur galiu...

Ką rinksis Lietuva? Senąją Kernavę ar dirbtinius Naisių piliakalnius?

Melas, veidmainiškumas, o gal bandymas senąsias lietuvių tradicijas perkelti į galimai kažkam naudos nešančias erdves? Tokios mintys kyla matant šalies valdžios sprendimus. Šie metai, Seimo...

Gimnazistas rūkė mokyklos teritorijoje

Vasario 13 d. 10.45 val., reido metu Telšių Žemaitės gimnazijos teritorijoje pastebėtas šios mokyklos moksleivis V, kuris rūkė. Minėtas moksleivis savo veiksmais pažeidė LR...

Palanga rengiasi žvejiškai šventei – jau kuriama sėkmę nešanti Didžioji stinta

Palangoje vis labiau juntamos artėjančios Stintų šventės nuotaikos – iki garsiosios žiemos pramogos likus vos dviem savaitėms, organizatoriai dėlioja paskutinius šventės „taškus“, žvejai tuo metu mėgaujasi stintų žvejyba nuo jūros tilto, o tautodailininkai jau...

Jaunas farmacininkas pašaukimą rado vaistažolių pievose

Į klausimą, kaip įsivaizduojame žolininką, turbūt daugelis atsakytume, kad tai turėtų būti žilagalvis žiniuonis, gyvenantis kur nors miškų glūdumoje. Tačiau kauniečiui žolininkui Mariui Lasinskui vos 34 - eri. Ir šis jaunas vyras turi svarių...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS