Nors su euru lietuviai gyvena jau trečius metus, tačiau daugeliui gyventojų pasverti savo išlaidas ir įvertinti prekių kainas vis dar yra patogiau litais. „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė (54 proc.) pirkėjų Lietuvoje neatsisako įpročio kainų eurais persiskaičiuoti į atitinkamas vertes litais. Prekybininkai sako, kad toks žmonių elgesys gali išlikti dar keletą metų, nes pirkėjų įpročiai su litu formavosi dešimtmečiais.
Tyrimo duomenimis, apsipirkdami eurus į litus nuolat verčia 17 proc. gyventojų, retkarčiais tai daro trečdalis, o tik galutinę apsipirkimo sumą į buvusią valiutą konvertuoja 5 proc. pirkėjų. Eurų į litus nebeverčia 46 proc. Lietuvos gyventojų.
Taip pat paaiškėjo, kad apsipirkdami kainas eurais į litus dažniau pasiverčia vyresnio amžiaus pirkėjai. Nuolat tai daro 26 proc. vyresnių nei 56 metų amžiaus gyventojų ir 24 proc. 46-55 metų amžiaus lietuvių. Palyginimui, nuolat kainas konvertuoja tik 7 proc. 18-25 metų amžiaus pirkėjų, 8 proc. 26-35 metų amžiaus gyventojų ir 12 proc. vidutinio (36-45 metų) amžiaus gyventojų.
„Vyresnio amžiaus pirkėjai ne tik linkę dažniau pasiversti kainas eurais į litus, bet ir apskritai savo apsipirkimams skiria daugiau laiko bei dėmesio. Senjorai parduotuvėse dažniausiai praleidžia daugiau laiko – jie stengiasi įvertinti visą prekių asortimentą, jo naujoves, pasinaudoti specialiais pasiūlymais, pasverti kiekvieną savo pasirinkimą, įsigilinti į prekių sudėtis“, – sako vieno prekybos centro viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.
Pasak jos, šis pirkėjų segmentas yra išties reiklus, todėl jam skiriamas didelis dėmesys, o antroji kiekvienos savaitės diena prekybos tinklo parduotuvėse yra paskelbta senjorų antradieniais, kai pensinio amžiaus pirkėjams galioja specialūs pasiūlymai.
Atliktas tyrimas taip pat parodė, kad kainas eurais persiskaičiuoti į litus labiau yra linkę žemesnes pajamas gaunantys lietuviai. Daugiau nei penktadalis gyventojų, kurių šeimos nariui per mėnesį tenka iki 200 eurų pajamų, apsipirkdami visuomet kainas konvertuoja į litus. Tą patį daro tik 14 proc. aukščiausias pajamas – daugiau nei 500 eurų vienam šeimos nariui per mėnesį – gaunančių gyventojų.
„Apsipirkimas yra labai individualus procesas, o mes gerbiame savo pirkėjus ir siekiame, kad parduotuvių lentynose jie galėtų išsirinkti tinkamiausią prekę – tiek pagal kokybinius kriterijus, tiek pagal kainą. Konvertavimas į litus jokiu būdu nereiškia žmogaus negebėjimo prisitaikyti prie naujų sąlygų. Iš tyrimo matome, kad tai būdinga be išimties visų regionų – miestų ir kaimo vietovių – gyventojams. Paprasčiausiai daugelis gyventojų kainas litais skaičiavo daugelį metų, todėl turi aiškų suvokimą apie prekių vertę, išreikštą šia valiuta“, – sako B. Čaikauskaitė.
Tyrimo duomenimis, iš skirtingų socialinių grupių ir profesijų atstovų dažniausiai kainas nuolatos perskaičiuoja pensininkai (25 proc.), nedirbantys asmenys (19 proc.) ir techniniai darbuotojai (19 proc.). Taip elgiasi ir 16 proc. namų šeimininkių, 15 proc. smulkiųjų verslininkų, 14 proc. specialistų ir tarnautojų, 13 proc. ūkininkų, 7 proc. studentų ir moksleivių bei 6 proc. aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų.
Atliekant tyrimą šių metų vasario mėnesį buvo apklausta daugiau nei tūkstantis 18-75 metų amžiaus gyventojų visoje Lietuvoje.
