Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė visų 60 Lietuvos savivaldybių administracijų nepotizmo intensyvumo (įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalis nuo visų darbuotojų) rodiklius.
Analizės metu buvo nustatyta, kad 18 proc. savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ir svainystės ryšiais. Tačiau pastebėta, kad galimo nepotizmo intensyvumo rizika nėra tolygi skirtingų savivaldybių administracijose.
Š. m. gegužės 31 d. atlikta analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė rodo, kad didžiausia nepotizmo intensyvumo rizika egzistuoja Pagėgių (35 proc.), Varėnos r. (29 proc.), Šalčininkų r. (28 proc.) ir Zarasų r. (27 proc.) savivaldybių administracijose. Mažiausia nepotizmo intensyvumo rizika nustatyta Rokiškio r. (3 proc.) ir Vilniaus m., Alytaus m. bei Palangos m. savivaldybėse (po 7 proc.).
„Giminystės ryšiai institucijose savaime nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas egzistuoja, tuo didesnė tikimybė, kad gali būti bandoma naudotis einamomis pareigomis, proteguoti ir siekti naudos savo šeimos nariams bei giminaičiams. Nepotizmo kontrolei turėtų būti skiriamas pakankamas dėmesys, nes nuo to priklauso priimamų sprendimų objektyvumas ir skaidrumas, visuomenės pasitikėjimas vietos valdžios institucijomis”, – sako STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius.
Analizuojant savivaldybių administracijose dirbančių giminaičių skaičiaus pokytį per pastaruosius 3 mėnesius, nustatyta, kad giminystės ir svainystės ryšiais susijusių darbuotojų skaičius didėjo proporcingai augančiam darbuotojų skaičiui. Per vieną metų ketvirtį savivaldybių administracijų darbuotojų skaičiui išaugus 3 proc., nepotizmo intensyvumo rizika taip pat padidėjo 3 proc. Per tirtą laikotarpį savivaldybių administracijų darbuotojų skaičius išaugo nuo 12 878 iki 13 299, t. y., 421 asmeniu. Taip pat, giminystės ir svainystės ryšiais susijusių ir dirbančių asmenų skaičius padaugėjo 74. Analizės atlikimo metu Lietuvos savivaldybių administracijose iš viso dirbo 2332 giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai.
Savivaldybių administracijose pastebimos skirtingos nepotizmo intensyvumo rizikos pokyčių tendencijos. Per analizuotą laikotarpį nepotizmo intensyvumo rizika augo 32 savivaldybėse, 25 savivaldybėse sumažėjo, o 3 – išliko toks pat. Labiausiai nepotizmo rizika išaugo Neringoje (+6,2 proc.), Šilutės r. (+3,1 proc.) ir Šilalės r. (+2 proc.). Pavyzdžiui, per 3 mėn. Šilutės r. savivaldybės administracijoje giminystės/svainystės ryšiais susijusių ir dirbančių asmenų skaičius padidėjo 22. Nepotizmo rizikos ženklus sumažėjimas nustatytas Molėtų r. (-8,5 proc.) ir Rietave (-7,1 proc.). Molėtų r. savivaldybės administracijoje per 3 mėn. giminystės/svainystės ryšiais susijusių ir dirbančių asmenų skaičius sumažėjo 14.
Analogiškas nepotizmo rizikos vertinimas bus atliekamas reguliariai ir apie jo rezultatus bus informuojama visuomenė.
Dėl analizės metodologijos
Siekiant vienodo analizės rezultatų interpretavimo, teikiame informaciją apie atliktos analizės metodologiją.
Nustatant galimos nepotizmo intensyvumo rizikos rodiklius, skaičiuota įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalis nuo visų darbuotojų – įtraukti įstaigoje dirbantys sutuoktiniai, 1 ir 2 eilės giminaičiai bei 1 ir 2 eilės sutuoktinių giminaičiai. Pavyzdžiui, tai gali būti broliai, seserys, pusbroliai ir pusseserės (1 ir 2 eilės), dėdės ir tetos (1 ir 2 eilės) ir pan. Taip pat gali būti skaičiuojami bendrus vaikus turintys, bet nesusituokę asmenys.
Skaičiaus pokytis per 3 mėn. skaičiuojamas nustatant 2018 m. gegužės 31 d. giminystės ir svainystės ryšiais susijusių dirbančių darbuotojų skaičių ir iš šio skaičiaus atėmus 2018 m. vasario 21 d. apskaičiuotą dirbančių giminaičių ir sutuoktinių giminaičių skaičių. Šių skaičių skirtumas ir yra giminaičių ir sutuoktinių giminaičių skaičiaus savivaldybėse pokytis. Susijusių asmenų skaičiaus pokytis ne visada yra lygus atėjusių ir išėjusių iš darbo asmenų skaičiui. Pavyzdžiui, savivaldybėje dirba valstybės tarnautojas „X”, kuris neturi toje įstaigoje dirbančių giminaičių ar sutuoktinio giminaičių. Tarnautojas „X” nėra priskaičiuojamas prie dirbančių savivaldybėje giminaičių. Tačiau, po kiek laiko savivaldybėje įsidarbina tarnautojo „X” teta „Y”. Taigi nuo to laiko, kai savivaldybėje įsidarbino „X” tarnautojo teta „Y”, tiek „X”, tiek „Y”, yra laikytini giminaičiais, dirbančiais vienoje įstaigoje. Taigi, savivaldybėje įsidarbinus 1 darbuotojui (Y), įstaigoje dirbančių giminaičių skaičius padaugėjo ne 1, o 2 asmenimis.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos informacija
Daugiau informacijos: https://www.stt.lt/lt/naujienos/?cat=1&nid=2828
