fbpx
Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Tyrimas: kas trečias Lietuvos žmogus norėtų daugiau laiko skirti šeimai

Lietuvos žmonėms neužtenka laiko, kurį jie praleidžia kartu su artimaisiais. Tyrimai rodo, kad kas trečias mūsų šalies gyventojas norėtų daugiau jo skirti šeimos nariams. Ketvirtadalis Lietuvos žmonių svajoja dažniau pabūti kartu su draugais, kas septintas – susitikti su seniai matytais žmonėmis. Tik kas aštuntas norėtų daugiau laiko praleisti vienumoje. Mažiausia dalis – tik 3 proc. – pageidautų dažniau pabendrauti su kaimynais.

Tai atskleidė vienos iš Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta Lietuvos žmonių apklausa.

„Tyrimo rezultatai iliustruoja žmonių prioritetus, todėl natūralu, kad pagal juos keičiasi ir darbdavių elgsena. Po etapo, kai darbuotojų nuopelnai buvo vertinami viršvalandžiais ir darbui skirtais savaitgaliais, atėjo laikas, kuomet verslininkai ragina dirbančius žmones daugiau bendrauti su šeima ir rinktis turiningą poilsį. Ši praktika gyvuoja ne tik užsienio valstybėse, ji jau plinta ir Lietuvoje. Pavargę ir persidirbę darbuotojai nėra naudingi verslui, tai supratę darbdaviai keičia savo elgseną ir patys skatina darbuotojus skirti daugiau laiko asmeniniam gyvenimui“, – kalbėjo draudimo bendrovės generalinis direktorius Marius Jundulas.

Pasak jo, įmonės vis lanksčiau vertina numatytas darbo valandas, įtraukia darbuotojus į aktyvias veiklas – ėjimą, bėgimą ar krepšinį. Taip pat stengiasi, kad darbuotojų vaikai ir kiti artimieji žinotų bei pažintų įmonę, kurioje dirba šeimos nariai.

Didesnės pajamos – mažiau laiko šeimai

Tyrimo rezultatai rodo, kad labiausiai prailginti artimiesiems skiriamą laiką norėtų aukščiausio bei vidutinio lygio vadovai ir smulkūs verslininkai, kurių pajamos per mėnesį viršija 700 eurų. Daugiau nei 20 proc. didžiausių pajamų grupės atstovų pageidautų daugiau laiko pabūti vieni.

„Tikėtina, kad daugiau uždirbantys žmonės didžiąją dalį laiko praleidžia darbe, todėl poreikis pabūti su šeima ir artimaisiais jiems – prioritetas. Apklausa taip pat parodė, kad daugiausiai uždirbantys žmonės stokoja laiko, skirto sau“, – sakė M. Jundulas.

Apklausos duomenimis, Lietuvos vyrai dažniau nei moterys norėtų daugiau laiko skirti draugams, o pastarosios – dažniau aplankyti giminaičius ir daugiau pabūti su šeima. Daugiausiai laiko šeimai norėtų skirti 46-55 amžiaus Lietuvos gyventojai, 26-35 metų amžiaus žmonės dažniau norėtų matytis su draugais. Daugiau laiko vienumoje labiausiai norėtų praleisti jauniausi – 18-25 metų amžiaus – respondentai.

„Sėkmingam ir efektyviam darbuotojui asmeninio ir profesinio gyvenimo balansas yra būtinas. Kai esi pervargęs, gali tik vegetuoti, o ne gyventi, dirbti, kurti ar efektyviai mąstyti“, – tvirtino draudimo bendrovės generalinis direktorius.

Pervargusius darbuotojus lengva atpažinti

Draudimo bendrovės vadovui antrina ir psichoterapeutė Eglė Vasiliauskienė: „Pervargęs žmogus nenaudingas niekam, o ypač pačiam sau. Tai liūdna ir sunki būsena, kuri yra pasiekiama nesąmoningai. Pervargęs ir emociškai perdegęs žmogus neturi jėgų aktyviai veikti, ieškoti sprendimų, netgi kurti kokybiškus santykius su kitais ir pačiu savimi“.

Psichoterapeutė atkreipė dėmesį, kad tokius darbuotojus galima pažinti: jo dominuojančios emocijos yra liūdesys, nusivylimas ir nepasitenkinimas. „Toks darbuotojas negeba nei kokybiškai darbuotis, nei ilsėtis“, – tvirtino specialistė.

Pasak E. Vasiliauskienės, nėra visiems dirbantiems žmonėms tinkančių poilsio receptų. „Vieniems labai reikia fizinio aktyvumo, kaip jie teigia – tuo metu visai „išjungiamas“ protas. Kiti trokšta gerai išsimiegoti, paskaityti knygą, pasyviai pailsėti pajūryje ir naudotis „viskas įskaičiuota“ paslaugomis. Dar kiti turi ieškoti naujų patyrimų, įspūdingų vaizdų, įdomių pažinčių – visai kito, nei yra pratę. Visgi svarbiausia žmogui – pažinti save, suvokti savo norus, tikruosius poreikius bei juos patenkinti“, – sakė pašnekovė.

E.Vasiliauskienės teigimu, protas ilsisi tuomet, kai žmonės sąmoningai renkasi, apie ką galvoti, ką veikti, su kuo ir ką kalbėti, kai sąmoningai vengiama temų, kurios išvargina.

Anot E.Vasiliauskienės, apie atostogų poreikį organizmas visada siunčia signalus. „Galima vardinti daug būsenų, kuriose atsidūrus žmogus gali norėti poilsio. Pačios dažniausios – nuovargis, nepakankamas miego kiekis ir energijos stygius. Jei ši būsena užsitęsia, neretai atsiranda ir psichosomatiniai simptomai – įvairūs skausmai kūne, kurie mums signalizuoja apie užsitęsusią įtampą ir nuovargį“, – dėstė specialistė.

Jovita Aukštuolytė-Minderienė
Komunikacijos vadovė Baltijos šalims

(Visited 2 times, 1 visits today)