Turbūt retas kuris galime pasigirti idealia sveikata. Patys pripažįstame – šiuolaikinis gyvenimo būdas neleidžia deramai pasirūpinti savo kūnu ir siela. Bandydami neatsilikti nuo spartaus gyvenimo tempo, galiausiai suprantame, kad nebespėjame nei kruopščiai atlikti darbų, nei gebame prisiminti, ką prabėgomis perskaitėme ar išgirdome. 
Kaip nepasiklysti informacijos gausoje, išsaugoti gerą atmintį bei nepavargti, kalbame su „Nefridos“ klinikos vyr. gydytoju Virginijumi Kontrimu.
Šiandieninis gyvenimas mus paskandina informacijoje ir nesibaigiančiuose darbuose. Kaip atsirinkti, ko mums iš tiesų reikia, o ko ne?
Mes su kolegomis dažnai padiskutuojame, kad rūkymas ir narkotikai – vienintelis dalykas, kuris tikrai kenkia. O visko kitko galima – tiesiog reikia saiko. Ši formulė tinka tiek kalbant apie maistą, tiek apie įvairią veiklą ar proto darbą.
Mūsų aplinkoje išties labai daug informacijos, per daug… Galvos smegenys nepajėgia tokio kiekio apdoroti. Tam reikia turėti tikrai gerą atmintį.
Kas padėtų išsaugoti puikią atmintį?
Problema yra ta, kad mes labai mažai skaitome. Tiesiog nebelaviname atminties. Televizorius, internetas labai bukina. Ilgas sėdėjimas prie televizoriaus, kiurksojimas prie kompiuterio nėra gerai. O juk dabar vaikai būtent šitaip mėgsta leisti laisvalaikį.
Aš vaikus agituoju mažiau sėdėti prie televizoriaus, ir pats labai nedažnai jį žiūriu. Stengiuosi skaityti. Kai skaitai – turi įsivaizduoti: susikurti mintyse veikėjų paveikslus, aplinką, vykstantį veiksmą. O tai lavina atmintį. Kai žiūri televizorių – smegenys tinginiauja. Viskas pateikiama kaip ant lėkštutės, tad žmogui belieka tiesiog „kiurksoti“.
Kas dar, be skaitymo, padeda „mankštinti“ smegenis?
Na, juk ne be reikalo mes turime kultūrą – ji yra labai svarbi. Muziejų, parodų lankymas yra tikrai geras vaistas smegenų darbui gerinti. O taip pat dalyvavimas seminaruose, įvairi veikla po darbo, užsiėmimai šokių kolektyvuose, dainavimas. Privalu nesėdėti namuose, kuo daugiau pamatyti, aplankyti gražias vietas, pasimėgauti grynu oru. Būtina bendrauti, kalbėti, diskutuoti.
Ką rinktis, knygą ar pokalbį su „gyvu“ žmogumi?
Ir pakalbėti, ir paskaityti reikia. Smegenų veiklai abu šie dalykai yra vienodai reikalingi. Svarbu, kad veikla nebūtų nuobodi – ji turi būti įvairiapusė. Kai užsiėmimas atsibosta – smegenys nebedirba. Negalima visą mėnesį tik skaityti, ir skaityti, ir skaityti. Nereikia „grūsti“ informacijos, versti savęs mąstyti, nes geriau nuo to tikrai nebus. Reikia mėgautis veikla, kuria užsiimi.
O kas nutinka, kai žmogus pavargsta nuo protinio darbo?
Pervargti galima labai greitai. Na taip, ir smegenims, ir raumenims reikalingas nuolatinis darbas. Tačiau dieną ir naktį dirbti taip pat negerai – reikia jausti saiką. Apkrauti smegenų nereikalinga informacija negalima – jose viskas nesutilps. Per daug galvojantis žmogus tampa nervingas, piktas, blogai miega. Valgo per daug arba per mažai – abiem atvejais negerai. Nebegalima su tokiu žmogumi susikalbėti.
Kaip tokiu atveju pailsėti?
Turbūt jau ne kartą esate girdėję, kad dirbant kažkur biure, sėdint prie kompiuterio, įtemptai mąstant, savaitgaliais geriau užsiimti fizine veikla – tvarkyti namus, skalbtis, kažkur išvažiuoti, pasivaikščioti. Reikia subalansuoti fizinį ir protinį krūvį – visko turi būti po truputį. Tada nepersitempsi. Štai jeigu dirbi fizinį darbą – laisvalaikiu geriau paskaityti, nueiti į parodą. Žodžiu – įjungti smegenis.
Neaprėpdami informacijos, nespėdami gyventi „šiuolaikišku“ tempu, pradedame nervintis, stresuoti. Kokią žalą mūsų sveikatai daro stresas?
Labai daug ligų kyla „iš nervų“. Dėl įvairių priežasčių sukelto streso gali susilpnėti imunitetas, o tada atsiranda ne tik peršalimo, infekcinės, bet ir nervų ligos. Neretai sukyla kraujo spaudimas, paūmėja stuburo skausmai.
Stresas gali tapti daugelio ligų priežastimi. Kokios priemonės padėtų išvengti streso?
Reikia gerai išsimiegoti, geriausiai būtų 7-8 val. per dieną. Geriausias miegas, manau, būna iki vidurnakčio, tad patarčiau nueiti miegoti apie 22 h. O naktinėjimai prie gero nepriveda. Smegenys turi pailsėti, kad galėtų priimti informaciją ir sudėlioti ją į „stalčiukus“.
Svarbu yra ir subalansuota mityba bei sportas. Taip pat būtinas grynas oras. Daug geriau nueiti į lauką pabėgioti, negu sėdėti salėje – nėra nė kalbos. Tai taip pat grūdina. Beje, sportas turi kelti malonumą – tai itin svarbu. Negalima savęs versti.
Nereikia vartoti visokių maisto papildų, vitaminų, tablečių. Na, nebent jau tikrai stiprus sutrikimas ima kankinti. Juk vaistai – tai cheminis preparatas – jis ne tik gero duoda, bet palieka ir žalos. Aš skeptiškai žiūriu į visokiausius vitaminus. Kaip gi ten, tokioje mažoje tabletėje, gali būti sudėta tiek daug įvairiausių vitaminų, ir visi jie aktyvūs? Viskas yra gamtoje, ko mums reikia: kopūstas, obuolys, morka, burokėliai. Yra ligos, yra ir vaistai čia pat. Žavėtis, kinų, indų maistu taip pat nereiktų, nes mūsų organizmas nėra prie to pripratęs – mums reikia visko lietuviško. Aš esu už tai, kad valgytume lietuviškus vaisius ir lietuviškas daržoves.
Živilė Radytė
Telšių.info
