11.9 C
Tauragė
2024 / 03 / 29

Žemaitijoje baigiamas rengti pirmasis „viešbutis“ laukiniams stumbrams

Ar jau skaitėte?

stumbrasTelšių miškų urėdijos „Žvėrinčiuje“ baigiamas rengti stumbrams skirtas 50 ha voljeras, į kurį planuojama po mėnesio pradėti perkelti pirmuosius žvėris iš Panevėžio ir Kėdainių rajonuose laisvai gyvenančios bandos.

- Reklama -

„Šis „viešbutis“ laukiniams stumbrams – pirmas žingsnis sprendžiant stichiškai susidariusios jų bandos problemas. Aptvarą šiems žvėrims numatoma įrengti ir Dzūkijos nacionaliniame parke, netoli Zervynų. Čia jis bus gerokai didesnis – apie 100 ha ploto. Po adaptacijos stumbrai iš aptvarų bus išleidžiami į laisvę“, – sako aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Rūpesčių su laisvąja banda kyla todėl, kad Kėdainių ir Panevėžio rajonuose, kur ji susiformavo, miškų plotai labai maži, ir stumbrai iš vieno miško į kitą keliauja laukais. Jie nuniokoja pasėlius ir pridaro daug žalos ūkininkams.

Ši laisvoji banda minėtuose rajonuose susidarė dėl padarytų jų apsaugos klaidų, kurias dabar tenka taisyti. 1969 m., praėjus dviem šimtmečiams nuo stumbrų išnykimo Lietuvoje, du pirmieji žvėrys buvo atvežti į aptvarą Pašilių miške Panevėžio rajone. Čia ir pradėtas stumbrų populiacijos mūsų šalyje atkūrimas.

Laisvoji jų banda pradėjo formuotis 1973 m., kai į laisvę ištrūko pirmieji aptvaruose gimę stumbrai. 1981-84 m. rekonstruojant aptvarus – supuvusius medinius keičiant vielos tinklu – iš jų buvo išleisti visi stumbrai, ir jie apie ketverius metus gyveno laisvai. Po rekonstrukcijos žvėrys buvo suvaryti atgal, bet dalis jų liko laisvėje. Laisvosios stumbrų bandos grupes dabar galima sutikti Panevėžio, Kėdainių, kartais ir Radviliškio rajonuose. Pavieniai nuo bandos atskirti patinai nuklysta ir į atokesnes vietas.

Perkelti laukinius stumbrus į Žemaitijoje ir Dzūkijoje įrengtus aptvarus numato praėjusį spalį aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patvirtintas stumbrų apsaugos planas, kurį parengė Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai. Jis bus įgyvendintas naudojantis ES parama.

- Reklama -

Nors stumbrai – vietinė rūšis, bet su išskirtine istorija. Dar XV-XVI a. jie buvo įprasti mūsų miškuose. 1559 m. Lietuvos girių revizijos duomenimis, daugiausia stumbrų buvo Augustavo, Kazlų Rūdos ir Belovežo giriose, o Europoje tuo metu jie gyveno jau paskutines dienas. Iki XX a. pradžios šių žvėrių išliko tik Beloveže, kur paskutinis buvo sumedžiotas 1919 ar 1921 metais. Po 1923 m. Paryžiuje vykusio pirmojo tarptautinio gamtos apsaugos kongreso buvo įsteigta Tarptautinė stumbro išsaugojimo draugija. Ji ėmėsi priemonių rūšiai atkurti Belovežo girioje. Čia iki 1939 m. stumbrų banda gerokai išaugo. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, dalis šių žvėrių buvo išvežta į Rusiją, kiti tapo Lenkijoje iš naujo kuriamos Belovežo stumbrų bandos pradininkais.

Lietuvoje jų populiaciją imtasi atkurti XX a. antroje pusėje. 2013 metais mūsų šalyje gyveno 131 stumbras. Stumbrai yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

Visuomenės informavimo skyrius

TOP naujienos

Per savaitę – arti šimto KET pažeidėjų

Sausio 30 – vasario 5 dienomis policijos pareigūnai vykdė prevencines priemones, kurių metu kontroliavo automobilių vairuotojų ir keleivių saugos diržų naudojimą, vaikų vežimo automobiliuose...

Apie meilę nelinkusi atvirauti I. Kazlauskaitė: „Aš gyvenu savo pasakoje“

Artėjant vienai gražiausių pavasario švenčių – Mamos dienai – dažnam galvoje pradeda skambėti populiariausios mamoms skirtų dainų melodijos. Tūrbūt daugiausiai tokių dainų yra sukūrusi...

Telšių policijos pareigūnai mažina naminukės bei kontrabandinių cigarečių prekiautojų gretas

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, siekdami suaktyvinti neteisėtų kontrabandinių cigarečių, alkoholinių gėrimų bei kitų akcizais apmokestinamų prekių kontrolę, užkardyti...

Lieplaukės kaime traukinys mirtinai sužalojo viriškį

Telšių r., Lieplaukės k. balandžio 15 d. apie 15.56 val. traukinio lokomotyvas, važiuodamas geležinkelio keliu Radviliškis – Klaipėda, 293 km, 6 pikete partrenkė ir mirtinai...

Vertikalioji žemdirbystė – mada ar būtinybė?

Niujorke, Tokijuje ir kituose didmiesčiuose populiarėja bandymai priartinti šiuolaikinį žmogų prie gamtos – pavyzdžiui, įtemptą darbo dieną biure mėgaujantis šviežia mėtų arbata arba po darbo įsimetant ką tik pasiskintų bazilikų vakarienės pagardui. Tai –...

Plungės kultūros centro Simfoninio orkestro debiutas

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Plungėje įvyko gražus, visos šalies regionų kultūrai reikšmingas meno įvykis. Gausiam klausytojų ratui pirmą kartą pasirodė naujas Plungės kultūros centro meno kolektyvas Simfoninis orkestras. Tai bene vienintelis tokio pobūdžio...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS