7.8 C
Telšiai
2021 15 balandžio / Ketvirtadienis

Ar agrosektoriuje gali uždirbti milijoninį pelną?

Ar jau skaitėte?

Su stereotipais kovojanti regbininkė sūnus moko pagarbos

„Regbis man primena gyvenimą: kad ir kiek tave griautų, privalai atsistoti“, – sako Lietuvos moterų rinktinės žaidėja ir vaikų regbio trenerė Austėja Minkevičiūtė. Jaunos...

Teismas nepatikėjo taksi vairuotojo versija dėl keleivės sužalojimo

Klaipėdos apygardos teismas atmetė nuteistojo apeliacinį skundą ir konstatavo, jog taksi vairuotojas pirmosios instancijos teisme nuteistas pagrįstai – jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo...

Penki mitai, trukdantys jaunimui pradėti laiku taupyti pensijai

Kasmet Lietuvoje į aktyvią darbo rinką įsilieja tūkstančiai jaunų žmonių, kurie pradeda gauti pirmąsias savo reguliarias pajamas ir dažniausiai jas skiria einamosioms išlaidoms padengti....

Žlugo vaisių prekeivio schema – 16 kratų ir apie 400 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, vadovaujant Šiaulių apygardos prokuratūrai, ikiteisminiame tyrime dėl vaisiais ir kitokiais produktais prekiaujančios bendrovės galimo...

Pasaulyje yra milijardierių, kurie pastaraisiais metais milžiniškas pinigų sumas investavo į žemės ūkį. Vieni jų valdo stambias žemės ūkio bendroves ir turtus susikrovė būtent iš jų veiklos, kiti užsiima labdaringa veikla ir milijonus aukoja žemės ūkio tyrimams, treti nuolat investuoja į įvairiausiose agroverslo srityse dirbančias įmones.

Jungtinių Tautų organizacija žemės ūkį laiko viena svarbiausių verslo sričių, kuri ateinančius dešimtmečius žmonijai bus gyvybiškai svarbi. O verslininkai šiame sektoriuje įžvelgia ir milžiniškų galimybių uždirbti.

„Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas – vienas turtingiausių pasaulio žmonių yra įsitraukęs į galybę įvairiausių veiklų ir verslų. Vis dėlto investicijas į žemės ūkio sektorių jis laiko vienomis prasmingiausių.

Kompiuterinių technologijų bendrovės „Oracle“ vadovas ir įkūrėjas Larry Ellisonas prieš kelis metus įsigijo 98% Lanajų salos Havajuose, tačiau vietoje prabangių vasarnamių jis saloje ketina kurti moderniausio pasaulyje žemės ūkio modelį, koks anot jo, visur vyraus po 20-30 metų.

Nuo pasaulinių tendencijų neatsilieka ir Lietuva. Šiuo metu šalyje – pats pavasario darbymetis. Ir TV eterio reportažai apie laukuose ūžiančias moderniausias mašinas net ir skeptikus skatina keisti susidarytą stereotipinę nuomonę, esą žemės ūkiui dar toli iki pažangiausių technologijų.

Ekspertai pastebi, kad nė į vieną kitą sritį inovacijos tiek pasaulio mastu, tiek ir Lietuvoje nesiveržia taip sparčiai, kaip į šį sektorių. Ir tai vyksta dėl kelių aiškių priežasčių – kokybiško maisto poreikis auga, o dirbamos žemės plotų mažėja, intensyviai eksploatuojamo dirvožemio būklė tampa vis prastesnė. Todėl ieškoma vis efektyvesnių būdų, kaip žemę naudoti efektyviai bei tvariai. Ir sprendimas jau rastas. Tai – tikslioji žemdirbystė, kuriai vystyti pasitelkiami dirbtiniai žemės palydovai, robotai, aukštosios IT technologijos, taip pat šiuolaikinė agronomija ir žemės ūkio inžinerija.

Šiandien turime viską, kas pažangiausio yra sukurta pasaulyje

„Kilus klausimams dėl agrosektoriaus perspektyvų, savo studentus raginu paskaičiuoti, kiek šiandien rinkoje kainuoja prabangus naujausios markės automobilis ir kiek – naujausios kartos kombainas. Ir, beje, dirbantis ne kur nors Vokietijoje, JAV ar Australijoje, o čia pat – Lietuvoje. Iš tiesų brangsta ne plieninės žemės ūkio technikos konstrukcijos, o tai, kas yra įdedama į šių mašinų vidų”, – kalba Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Žemės ūkio inžinerijos fakulteto profesorius Dainius Steponavičius, pastebėdamas, kad Lietuva yra unikalus kraštas ne tik internetinio ryšio, bet ir modernių žemės ūkio technikos ir technologijų pirkimo tempais – kaimyninėje Lenkijos laukuose tokių išmanių kombainų ar traktorių praktiškai dar nepamatysi.

„Galima drąsiai teigti, kad šiandien turime viską, kas pažangiausio yra sukurta pasaulyje ir ką galima išvysti prestižinėse tarptautinėse žemės ūkio parodose”, – neabejoja pašnekovas.

Kelią sparčiai skinasi tikslioji žemdirbystė

Komentuodamas tiksliosios žemdirbystės metodo specifiką D. Steponavičius pastebi, kad spartaus šio ūkininkavimo būdo veržimosi į mūsų šalies ūkius faktą iliustruoja vien tai, jog pastaraisiais metais pastebimai padaugėjo šios srities paslaugas teikiančių agroverslo įmonių, netgi jau konkuruojančių tarpusavyje.

„Įprastinėje žemdirbystėje dirbamas laukas traktuojamas kaip viena visuma ir yra vienodai įdirbamas, apsėjamas, tręšiamas. O štai taikant tiksliosios žemdirbystės modelį pirmiausia laukas suskirstomas į mažesnius, individualia dirvožemio struktūra besiskiriančius plotelius. Tam imami ir laboratoriškai tiriami dirvožemio mėginiai. Tarkime, mūsų universitetas turi mašiną, kuri pačiame lauke gali nustatyti dirvožemio elektrinį laidumą ir organinių medžiagų kiekį jame. Atlikus dirvožemio tyrimą, sudaromas atitinkamas žemėlapis. Taip pat sudaromas dar vienas žemėlapis, kuris parodo, kiek kuriame dirvos plotelyje yra mikroelementų – azoto, kalio, fosforo. Ištyrus gautus duomenis braižomas galutinis tręšimo normų žemėlapis, kuris perkeliamas į traktoriuje esantį kompiuterį. Tai leidžia ūkininkui ekonomiškai ir efektyviai naudoti brangias trąšas“, – aiškina pašnekovas.

Pasak D. Steponavičiaus, šiuolaikiniai savaeigiai purkštuvai, kurių plotis siekia net iki 50 m, yra tokie modernūs, kad tam tikru momentu galima automatiškai atjungti dalį purkštukų. Todėl trąšos nenaudojamos tuose ploteliuose, kurių tręšti nereikia. Taip, taikydamas tiksliosios žemdirbystės modelį ir tręšdamas pagal žemėlapį, per kelerius metus ūkininkas viso didelio ploto dirvožemį gali pagerinti bei suvienodinti.

Lietuvoje netrukus pasirodys ir pirmoji tiksliajai žemdirbystei skirta sėjamoji – tokios mašinos dar tebėra naujovė ir JAV bei Australijoje. Naujausios kartos sėjamoji pati pasirenka sėjimo gylį bei sėjimo normą. „Iki šiol buvome įpratę, kad pats mechanizatorius nusistato 3 – 4 cm gylį ir sėklos į jį byra vienodai. Netrukus žmogui to daryti nereikės – už jį sprendimą priims „asistentas“. Pavyzdžiui, sėjant į lengvą dirvožemio plotelį bus sėjama giliau, kad dygstantys augalai galėtų pasiimti daugiau drėgmės“, – aiškina profesorius.

Leidžia rinktis skirtingą derliaus scenarijų

Pagal įprastinę augalininkystės technologiją augančios kultūros paprastai tręšiamos tris kartus. Tačiau pažangiai ūkininkaujantys žmonės ir Lietuvoje jau ima skaičiuoti išlaidas, galvodami apie norimą gauti derlių.

„Žinant laukiamo rezultato scenarijų ir taikant tiksliojo ūkininkavimo modelį, galima atitinkamai parinkti trąšų normas. Ir tai daroma augalus nuskenavus, tarkim iš bepiločio lėktuvėlio arba gauti informaciją apie lauko būklę palydoviniu ryšiu, nes GPM navigacijos ryšiu jau dabar derliaus nuėmimo mašinose, pritaikytuose tiksliajai žemdirbystei, galima susidaryti tikslų lauko derlingumo žemėlapį”, – inovacijas žemės ūkyje komentuoja pašnekovas.

Nebus specialistų – nebus investicijų grąžos

Tačiau D. Steponavičiaus pastebėjimu, pažangiosios technologijos yra tik viena tiksliosios žemdirbystės grandis. Nes ne mažiau svarbi ir kita – gebėjimas šiomis technologijomis naudotis, jas valdyti, analizuoti gautus duomenis. Taigi inovacijos be žmogaus – neįmanomos.

“Pačiam ūkininkui praktikui tai padaryti praktiškai neįmanoma. Ūkininkas neturi laiko pats domėtis visomis pasaulyje siūlomomis naujovėmis, dažnai neturi ir kompetencijos priimti sprendimą, ar naujovė iš tiesų pasitvirtins jo ūkio sąlygomis. Visa tai – žemės ūkio srityje dirbančių mokslininkų, ekspertų, konsultantų, kitaip tariant, atitinkamą universitetinį išsilavinimą turinčių specialistų užduotis, todėl dabartiniai mūsų studentai darbdavių jau yra išgraibstomi nuo trečiojo studijų kurso ir jei ateityje neturėtume žmonių, kurie konsultuotų praktikus, kurie atlikinėtų bandymus ir teiktų rekomendacijas, ES ir pačių ūkininkų investicijos į modernias technologijas ilgalaikės grąžos, deja, neduotų.” – prognozuoja ASU profesorius D. Steponavičius.

Laura Žemaitienė
Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja
Aleksandro Stulginskio universitetas

Su stereotipais kovojanti regbininkė sūnus moko pagarbos

0
„Regbis man primena gyvenimą: kad ir kiek tave griautų, privalai atsistoti“, – sako Lietuvos moterų rinktinės žaidėja ir vaikų regbio trenerė Austėja Minkevičiūtė. Jaunos moters lūpomis kalba patirtis, būtent regbis jai padėjo atsitiesti po...

Teismas nepatikėjo taksi vairuotojo versija dėl keleivės sužalojimo

0
Klaipėdos apygardos teismas atmetė nuteistojo apeliacinį skundą ir konstatavo, jog taksi vairuotojas pirmosios instancijos teisme nuteistas pagrįstai – jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, jis įpareigotas per visą bausmės laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios...

Penki mitai, trukdantys jaunimui pradėti laiku taupyti pensijai

0
Kasmet Lietuvoje į aktyvią darbo rinką įsilieja tūkstančiai jaunų žmonių, kurie pradeda gauti pirmąsias savo reguliarias pajamas ir dažniausiai jas skiria einamosioms išlaidoms padengti. Tai, kad ilgalaikiai finansiniai tikslai paprastai atsiduria antrame, o gal...

Žlugo vaisių prekeivio schema – 16 kratų ir apie 400 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų

0
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, vadovaujant Šiaulių apygardos prokuratūrai, ikiteisminiame tyrime dėl vaisiais ir kitokiais produktais prekiaujančios bendrovės galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie gautas pajamas pateikimo...

5 maisto produktai, gerinantys kraujotaką (+ receptai)

0
Birželio 14-ąją minima Pasaulinė kraujo donorų diena kiekvienais metais primena ne tik apie kilnią misiją, bet ir priverčia pagalvoti apie savo pačių sveikatą. Visi rečiau ar dažniau atliekame įvairius kraujo tyrimus ir sužinoję, kad...

Urologas paneigė prostatitą gaubiančius mitus: liga nekenkia vaisingumui ir erekcijai

0
Sergamumas lytinių organų ligomis vyrų tarpe Lietuvoje – itin aukštas. Įvairių klinikinių tyrimų duomenimis, prostatitas kažkuriuo gyvenimo periodu vargina 35-50 proc. vyrų ir dažniausiai pasireiškia sulaukus vidutinio amžiaus. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Urologijos centro gydytojas...

5 savybės, dėl kurių pistacijos pelnytai vadinamos idealiu užkandžiu

0
Pistacijos – vieni seniausių riešutų pasaulyje, tūkstančius metų auginami Viduriniuose Rytuose. Šis užkandis dėmesio nusipelnė ne tik dėl egzotiško skonio, bet ir dėl daugybės naudingų savybių sveikatai. Štai dėl kokių priežasčių mitybos specialistai pistacijas...

Ką daryti šiuo metu grįžus ar atvykus iš užsienio dėl saviizoliacijos?

0
Švelninant karantino sąlygas, sparčiai daugėja užklausų, ką daryti grįžus ar atvykus iš užsienio. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad visi asmenys, grįžę ar atvykę iš bet kurios užsienio valstybės į Lietuvą,...

Kiemuose siaučia vagys: taikosi ir į kepsnines, lauko baldus

0
Atšilus orams dažnas ima aktyviau darbuotis lauke ir praleidžia daugiau laiko gryname ore. Savo ruožtu vagys šiltąjį sezoną turi daugiau progų atvirai apžiūrėti ir įvertinti gyventojų turtą, naujus pirkinius. Pastaruoju metu vis dažniau nusikaltėlių...

14 Lietuvos organizacijų ragina riboti palmių aliejaus naudojimą

0
Lietuvos aplinkosaugos, pramonės, žemės ūkio organizacijos išplatino bendrą deklaraciją, kuria išreiškia palaikymą Seime svarstomam įstatymui apriboti palmių aliejaus naudojimą biodegaluose. Deklaracijai palaikymą išreiškė 14 Lietuvos organizacijų, kurios kartu vienija daugiau nei 1000 narių – nevyriausybinius...

Geros emocijos sugrįžta: spektakliai vasarą vyks DOMINO teatre be stogo

0
Po daugiau nei tris mėnesius trukusio draudimo organizuoti renginius DOMINO teatras šiandien džiaugiasi – jau nuo liepos mėnesio pradės rodyti spektaklius. Tiesa, išliekant renginių apribojimams uždarose erdvėse populiariausias komedijas kokybiško laisvalaikio teatras kvies pamatyti...

Prikelkite savo seną telefoną antram gyvenimui

0
Įsigijus naują telefoną visuomet kyla klausimas ką daryti su senuoju – parduoti, atiduoti ar pasilikti. Technologijų ekspertai siūlo neskubėti išmesti seno, bet dar veikiančio telefono ir jį panaudoti šiek tiek pakeitus jo paskirtį. Jūsų dėmesiui...

4 sėklos, kuriomis būtina praturtinti kasdienį racioną

0
Karantino mėnesiai primena apie save ne tik pakitusiomis kūno linijomis ir sunkumo jausmu, bet ir energijos stoka. Siekiantiems gerai jaustis, dietistė Vaida Kurpienė pataria atkreipti dėmesį į mineralinių medžiagų gausias sėklas ir kasdienį racioną...

Dronai Lietuvos policijoje: atidesnis žvilgsnis į įvykių vietas

0
Lietuvos policijos mokykla prisideda prie inovacijų policijoje diegimo. Kartu su Lietuvos teismo ekspertizių centro atstovais Kęstučiu Graželiu ir Henriku Vaitiekūnu, kurie yra ir mokymų instruktoriai, mokykloje vykstančiuose mokymuose pareigūnai mokomi pilotuoti bepiločius orlaivius, naudoti...

„Sodra“ atnaujina pensijas – daliai gavėjų jos didės

0
Kone kas aštuntas senatvės pensijos amžiaus sulaukęs gyventojas vis dar dirba ir daugelis jų jau šį ar kitą mėnesį sulauks atnaujintų – didesnių pensijų. Taip pat atnaujinamos ir dirbusiųjų neįgaliųjų netekto darbingumo (neįgalumo) pensijos. Iš...

Vasaros košmaras – geliantys vabzdžiai: vaistininkas pataria, kas padėtų apsisaugoti

0
Artėjant karantino pabaigai, laisvalaikį gryname ore ir nuotaiką gali sugadinti ne tik prastas oras, bet ir aplinkui zyziantys vabzdžiai: uodai, mašalai, vapsvos, akliai ir daugybė kitų. Vieni iš jų kėsinasi įgelti, nes yra alkani,...

Laura Mazalienė: „Karantinas išmokė ne tik būti, bet ir dirbti su vaikais“

0
Verslininkė, žurnalistė Laura Mazalienė su vyru Šarūnu karantino metu išgyveno tikrą emocijų karuselę: pečius užgriuvo nežinia dėl restorano „Vaflių namai“ ateities, ant plauko pakibo organizuojamos vestuvės, o namuose dėmesio laukė trys mažamečiai vaikai. Nors...

Įtampa pečių juostoje – vienas dažniausių nusiskundimų (video pamoka)

0
Masažai, SPA, įvairios kūno puoselėjimo procedūros vis labiau populiarėja,“ – teigia masažuotojas, kineziterapeutas ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro profesijos mokytojas MARIUS JURGELAITIS. Daugiau kaip 10 metų praktine masažo veikla užsiimantis specialistas džiaugiasi, jog...

Vakar dienos audros ir liūties padarinių nuostoliai sieks 100 tūkstančių eurų

0
Didžiausia draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ registruoja klientų patirtas žalas dėl vakar dienos audringų ir lietingų orų didžiojoje Lietuvos dalyje. „Lietuvos draudimas“ prognozuoja, kad šios audros žaloms atlyginti prireiks 100 tūkstančių eurų draudimo išmokų, o...

Kai atrodys išmanieji miestai kai virš galvų skraidys dronai, o eismo spūstys bus retenybė

0
Kalbėdami apie 5G ryšį dažnai įsivaizduojame bokštus, antenas ir žaibiškai greitą internetą, leidžiantį sklandžiai atlikti vaizdo skambučius, be sutrikimų dirbti per atstumą ar per kelias sekundes atsisiųsti filmą. Tačiau retai susimąstome, kad penktos kartos...

Gyventojai grįžta į senas vėžes: pradeda sau leisti daugiau

0
Prasidėjusi vasara ir sumažėjusi baimė dėl keletą mėnesių šalį temdžiusios COVID-19 bangos paskatino gyventojus tęsti dar iki paskelbiant karantiną užsibrėžtus planus. Daugelis mano, kad šiuo metu yra puikus laikas pradėti verslą, įsigyti automobilį ar...

Imunitetas – kodėl turime juo rūpintis?

0
„Organizmą nuo įvairių infekcijų, tarp jų ir visiškai naujos COVID-19, apsaugo ne tik asmens apsaugos priemonės ir veiklos ribojimai, bet ir mūsų imunitetas. Ar mes susirgsime ir jeigu taip, tai kaip stipriai sirgsime, priklauso...