Ekologinis žemės ūkis šiandien ir rytoj

0
37

Baigiantis metams, gruodžio 7 d. Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) apie Lietuvos ekologinio žemės ūkio dabartį ir ateitį diskutavo bei bendrų sprendimų ieškojo viešosios įstaigos „Tatulos programa“ sukviesti ŽŪM, mokslo ir ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių atstovai.

2011 m. gruodžio mėnesio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 2 600 ekologinių ūkių, kurie užima 158 000 ha plotą. Vidutinis tokių ūkių (neskaičiuojant akvakultūros ūkių plotų) dydis yra apie 54 ha.

Atliktos įvairios apklausos rodo, kad vartotojai yra susidomėję ekologiškais produktais ir sutinka už juos mokėti brangiau. Daugiau kaip pusė vartotojų šiuos produktus linkę pirkti prekybos centruose. Tačiau tik penktadalis ūkininkų yra patenkinti produktų paklausa ir kainomis. Teigiama, kad ekologinis ūkininkavimas be valstybės paramos yra nuostolingas – efektyviai ūkininkauti padeda tik ši parama.

Dėl emigracijos kaimo vietovėse mažėjant jaunimo ir darbingo amžiaus gyventojų, ekologiškos produkcijos gamintojai vis labiau jaučia darbo jėgos trūkumą, todėl Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkai mano, kad ši produkcija brangs. Kalbant apie tolesnį ekologinio ūkininkavimo plėtros etapą, akcentuojamos tam tikros rinkos skatinimo priemonės: tiesioginis šių produktų pardavimas vartotojams ir gamintojų kooperacija. Manoma, kad kol kas darbas su vartotojais yra per mažai aktyvus, papildomi akcentai turėtų būti nukreipti į aplinkosaugą, gyvūnų gerovę ir kaimo gyvybingumą.

Situaciją ekologiniame žemės ūkyje apžvelgė ir VšĮ „Tatulos programa“ bei ekologinės gamybos kontrolės ir sertifikavimo darbus atliekančios VšĮ „Ekoagros“ atstovai. Diskusijose dalyvavę ūkininkai buvo nepatenkinti dažnomis jų ūkių patikromis. Ūkininkas Vytautas Zurba iš Biržų krašto skundėsi, kad į ūkininkus žiūrima kaip į potencialius nusikaltėlius. Pasak Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovo Sauliaus Daniulio, reikia ne nuobaudų, o mokymų. Ypač apmaudu ūkininkams tai, kad dėl keleto lengvo pelno pasigviešusiųjų nukenčia ir nekaltieji – sugriežtinus Ekologinio žemės ūkio taisykles, dirbti tampa sudėtingiau visiems.

Susitikime ypač pabrėžta, kad valstybės institucijos turėtų didesnį dėmesį skirti mokslo, mokymo ir konsultavimo sričiai. Nors kompensuojama 80 proc. konsultavimo išlaidų, tuo naudojasi tik nedidelė dalis ūkininkaujančiųjų. Ūkininkų teigimu, jiems nepakanka mokymų, diskutuotina ir jų kokybė. Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos prezidentė prof. Vanda Žekonienė su nerimu konstatavo, kad gali atsitikti ir taip, kad Lietuvoje tiesiog nebeliks ekologinį ūkininkavimą išmanančių mokslininkų.

Žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas susirinkusius ūkininkus patikino, kad Žemės ūkio ministerija svarsto įvairius variantus, kaip galima būtų sumažinti ūkių patikrų skaičių ir padaryti jas efektyvesnes.

Susitikime diskusijoms buvo pateikti ir naujieji, pačių ūkininkų inicijuoti Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimai, kuriuos surinko ir apibendrino ŽŪM specialistai. Atsižvelgus į ūkininkų pageidavimus, taip pat bus peržiūrimi ir griežtinami reikalavimai konsultantų akreditacijai.

Žemės ūkio ministerijos informacija