Įdomioji transporto inžinerija: nuo sumanių robotų iki kelio atitvarų „voratinklių“

0
15
Transporto inžinerijos studentų išradimai.
Transporto inžinerijos studentų išradimai.

Jei manote, kad transporto inžinerija – tai tik transporto priemonių projektavimas ir kūrimas, reiškia, kad apie ją nieko nežinote. „Viskas, nuo greitesnių, lengvesnių ir gamtai draugiškesnių transporto priemonių iki robotų, naujų energijos rūšių, pažangiausių saugumo technologijų, vadinamųjų „sumanių“ medžiagų (angl. smart materials) yra transporto inžinerijos sritis“, – pabrėžia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto technologinių įrenginių katedros vedėjas prof. habil. dr. Marijonas Bogdevičius. Jis su mokslininkų komanda „Erdvėlaivio Žemė 2015“ metu susirinkusiems atsakys į klausimą: „Įdomioji transporto inžinerija – kas tai yra?“.

„Šiandieninę transporto inžineriją nėra lengva apibrėžti. Ji apima… viską“, – sako profesorius ir jo teiginį patvirtina studentų sukurti išradimai, su kuriais galės susipažinti, apžiūrėti ir net patys išbandyti mokslo festivalio dalyviai. Tarp jų – pneumatinis ekskavatorius, važiuojančios ir kliūtis kelyje atpažįstančios transporto priemonės modelis-robotas, sumanioji roboto ranka, išmanusis transporteris ir tiltinis kranas, vamzdynuose judantis robotas, naujas automatizuotas gaisrų gesinimo įrenginys „Vandens Kalašnikovas“ ir daugelis kitų. Šiandien transporto inžinerija yra plati tarpdisciplininė sritis, sujungianti hidrauliką, pneumatiką, mechaniką, elektroniką, informatiką, medžiagų ir kitus mokslus.

Transporto inžinierių „galvos skausmai“

Vienas iš šios srities uždavinių – spręsti aktualias transporto problemas gerinant ir greitinant techniką bei technologijas. „Labai aktuali tyrimų sritis yra kuras – norima, kad transporto priemonės jo sunaudotų mažiau, ieškoma įvairių jo alternatyvų, nes siekiama, kad ir mašina važiuotų, bet ir gamtai jis būtų kuo mažiau kenksmingas“, – pasakojo VGTU profesorius.

Aplinkos tarša – visiems suprantama problema, bet ne mažiau kenksmingas yra automobilio, jo padangų ir duslintuvų sukeliamas triukšmas. „Jis yra viena iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos griuvimo priežasčių, nes pastatas stovi šalia transporto tunelio. Triukšmas – tai slėgio bangos. Jos apkrauna konstrukciją, ši virpa, perduoda virpesius per gruntą į pamatus ir tokiu būdu judina visą pastatą. Ši problema yra pasaulinė – nuo jos ypač kenčia miestų monumentai, paminklai. Nuo to kenčia ir Onos bažnyčia, kuri stovi prie pat judraus kelio“, – apie tai, kas aktualu inžinieriams, o kartu ir visai visuomenei, pasakojo mokslininkas.

Ekologija ir transporto poveikis aplinkai – tik keli iš transporto inžinierių „galvos skausmų“. Jiems rūpi ir kaip pačias transporto priemonių konstrukcijas padaryti lengvesnes ar net tokias, kurios po avarijos pačios atsistatytų – šioje srityje aktyviai dirbama su naujosiomis, „sumaniosiomis“ medžiagomis.

Idėjas skolinasi iš gamtos

Labai svarbi sritis – saugumo technologijos, nes naujos transporto priemonės turi užtikrinti vairuotojo, keleivių, krovinių saugumą. Šioje srityje mokslininkas pasakojo bendradarbiavęs su vokiečiais sprendžiant jiems aktualią kelio atitvarų problemą, mat mums įprastas kelių atitvaras yra tinkamas automobiliams, bet Vokietijos keliuose yra labai daug motociklininkų. Avarijos atveju dėl greičio ir smūgio į atitvarą keleiviai palenda po juo ir stipriai susižaloja.

„Ieškojome šiai problemai sprendimo ir sugalvojome atitvarus padaryti voratinklio principu – kad juos sudarytų lynai ir „W“ formos segmentai. Kaip į voratinklį įmetus plunksnelę tinklas nesuplyšta, taip mes, pasiskolinę šią gamtos idėją, sukūrėme tokius atitvarus, kad į juos atsitrenkus šie sugertų energiją ir sustabdytų transporto priemonę“, – pasakojo Transporto technologinių įrenginių katedros vedėjas.

VGTU profesorius pabrėžė, kad idėjų skolinimasis iš gamtos – įprasta praktika, mat transporto inžinerija yra sritis, kurioje reikia įžvalgumo, vaizduotės ir kūrybos. Profesorius net atskleidė metodiką, kuri gali padėti iš prigimties mažiau kūrybingiems inžinieriams: „Kad galėtum sukurti kažką įdomesnio, reikia turėti problemą, kurią reikia spręsti, žinoti medžiagų fizines ir mechanines savybes, kaip jos keičiasi esant skirtingoms sąlygoms, ir išmanyti gamtos dėsnius. Tai pagrindinės dalys, iš kurių gimsta techninė kūryba“.

Daugiau sužinoti apie transporto inžineriją ir šios srities įdomybes bus galima mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė 2015“ metu. Užsiėmimas „Įdomioji transporto inžinerija – kas tai yra?“ vyks rugsėjo 18 d. 14, 15 ir 16 val. VGTU Centrinių rūmų 05 auditorijoje.