Jei nuo 2004-ųjų gavote paskolų ir dovanų, mokesčių inspekcija pataria jas deklaruoti

0
12

vmiValstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad gyventojai iki birželio 30 dienos VMI turi pranešti apie grynais pinigais gautas paskolas ir dovanas, kurių iki šiol nebuvo deklaravę, o sandoriai nebuvo patvirtinti pas notarą. Nuo 2004 metų dovanų ir/ar paskolų gavę mokesčių mokėtojai pranešimą PRC911turi pateikti tam, kad ateityje nekiltų diskusijų su Mokesčių inspekcija dėl įsigyto ar planuojamo įsigyti brangaus turto šaltinių teisėtumo.

VMI sukūrė ir institucijos interneto svetainėje (www.vmi.lt/cms/pranesimas-prc911-pagalba-mokesciu-moketojams-ir-vmi) paskelbė klausimus – atsakymus, kurie padės mokėtojui sužinoti, ar reikia teikti pranešimą.

VMI pažymi, kad gyventojai turėtų pateikti pranešimą PRC911 apie dovanas ir paskolas, gautas po 2004 metų tik tuo atveju, jei atitinka visas 5 sąlygas:

1. gautos iš nuolatinių Lietuvos gyventojų, užsienio fizinių asmenų arba užsienio juridinių asmenų;

2. pačiam mokesčių mokėtojui nebuvo privaloma šaltinių deklaruoti Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje, Nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešime apie sudarytus sandorius arba Privačių interesų deklaracijoje;

3. paskolos ir / ar dovanos yra panaudotos (arba numatoma panaudoti) turtui, kurio įsigijimo vertė viršija 15 000 eurų (iki 2014-12-31 – 50 000 litų), įsigyti nuo 2011 m. sausio 1 d.;

4. sandoriai nėra notarinės formos;

5. paskolos ir dovanos yra gautos grynaisiais pinigais.

„VMI akcentuoja, kad teisingai ir laiku pateikus informaciją apie paskolas ir dovanas, apie kurias institucija neturėjo duomenų, ateityje mokesčių mokėtojui kils mažiau rūpesčių pagrindžiant brangaus turto įsigijimo šaltinius. Nepateikęs tokios informacijos gyventojas vėliau negalės VMI įrodinėti paskolų rašteliais savo įgyto turto teisėtumo“, – aiškina VMI prie FM viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė, pažymėdama, kad šis pranešimas yra pagalba ir mokesčių administratoriui, tiksliau pasirenkant rizikingus mokesčių mokėtojus, mažiau trukdant sąžiningus gyventojus.

Iki šiol nemaža dalis rizikingų mokesčių mokėtojų, dėl kurių įsigyto turto šaltinių teisėtumo VMI kildavo daug klausimų, bandydavo įrodinėti, kad pinigus gavo įvairių paskolų ar dovanų forma, pateikdavo (neretai ir suklastotus, notariškai nepatvirtintus) įvairius paskolų ar dovanų raštelius*. Tokie rašteliai po birželio 30 dienos, jei gyventojas nebus pateikęs pranešimo PRC911, nebus pripažįstami, tad VMI ragina gyventojus pasitikrinti (užpildant anketą VMI interneto svetainėje), ar neturėtų informuoti VMI apie tokius sandorius.

„VMI norėtų priminti, kad tikrindama gyventojų pajamas, institucija gali analizuoti ir kitų žmonių, iš kurių gautos paskolos ar dovanos, finansinę būklę, t.y. aiškintis, ar tie žmonės turėjo pakankamai pinigų dovanoms ir paskoloms teikti. Tad VMI labai tikisi, kad mokesčių mokėtojai pateiks teisingą informaciją apie paskolas ir dovanas, o ne fiktyvius duomenis, bandant formaliai „pasiskiepyti“ nuo galimų rūpesčių dėl įsigyto turto iš nepamokestintų pajamų“, – sako V. Vildžiūnaitė.

Pranešime PRC911, kuris teikiamas tik vieną kartą – šiemet iki birželio 30 dienos, įsigyto turto mokėtojui nereikės nurodyti, tačiau reikės informuoti apie jo įsigijimo šaltinius, t.y. įvairias dovanas ir paskolas, gautas grynais pinigais, nepatvirtintas notariškai ir kitur nedeklaruotas. Pranešimą lengviausia ir greičiausia pateikti per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) arba galima pristatyti į bet kurią apskrities valstybinę mokesčių inspekciją. Jį gali pateikti pats mokesčių mokėtojas ar jo įgaliotas asmuo.

VMI primena, kad aktualią informaciją mokesčių klausimais, seminarų dalijamąją medžiagą, paaiškinimus ir komentarus galima rasti savarankiškai adresu www.vmi.lt. Pasikonsultuoti su VMI specialistais mokesčių klausimais galima paskambinus telefonu 1882 arba +370 5 255 3190. Telefonu suteikta konsultacija yra lygiavertė rašytinei, nes pokalbiai yra įrašomi bei saugomi 5 metus.

* Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius, atlikdamas gyventojo patirtų išlaidų atitikimą jo gaunamoms pajamoms, išanalizavo visą turimą informaciją bei nustatė, kad tikrinamasis asmuo 2007–2009 metais turėjo tokias išlaidas: buvo apmokama už prekes, baldus, statybines medžiagas, buitinę techniką, už baseiną, įmokos lizingo bendrovei už automobilį BMW 730, apmokama už namo draudimą, transporto priemonės draudimą, grąžinama skola fiziniam asmeniui, mokami alimentai, išleidžiama maistui, pinigai išgryninami ir kt. Tokiu būdu mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius, suskaičiavęs gyventojo išlaidas ir pajamas, nustatė, kad jis turėjo beveik 300000 Lt kitų, nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų.

Kontrolės veiksmų metu gyventojas trūkstamas pajamas grindė skolos rašteliais su 6 fiziniais asmenimis, pagal kuriuos gavo 405 000 Lt paskolų, bei 630 000 Lt pajamomis gautomis 1982–1989 metais pagal patentą vykdant veiklą Rusijoje. Mokestinio patikrinimo metu pajamų gautų pagal skolos raštelius gavimo realumą gyventojas įrodinėjo tik remdamasis paprastą rašytinę formą atitinkančios sutarties buvimo faktu. Mokesčių administratorius surinko informaciją ir apie jam skolinusių asmenų finansines galimybes paskolinti atitinkamas sumas ir nustatė, kad skolintojų gautos ir įstatymų nustatyta tvarka apmokestintos pajamos buvo nepakankamos teikti paskolas rašteliuose nurodytomis sumomis. Be to, tų paskolų suteikimas nepagrįstas ekonomine logika, paskolos beprocentės, nenaudingos paskolos davėjams. Mokesčių administratorius patikrinimo metu padarė išvadą, kad paskolos rašteliai buvo surašyti formaliai, siekiant išvengti GPM prievolės.

Gyventojas savo patirtas išlaidas bandė pagrįsti neva jo turėtomis daugiau kaip 600000 Lt santaupomis, sukauptomis 1982–1989 m. laikotarpiu dirbant Rusijoje. Tačiau savo teiginių apie galimai uždirbtas pajamas Rusijoje nepagrindė jokiais konkrečiais rašytiniais įrodymais.

Įvertinęs visas aplinkybes, mokesčių administratorius konstatavo, kad gyventojas neturėjo pakankamai teisėtais ir apmokestintais pajamų gavimo šaltiniais pagrįstų pajamų, kurios tikrinamuoju laikotarpiu kaip paskolos buvo suteiktos susijusioms įmonėms, panaudotos asmeninėms reikmėms, įsigyjant nekilnojamąjį bei kitą turtą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, mokesčių administratorius pareiškėjo pajamas apskaičiavo taikydamas MAĮ 70 straipsnio nuostatas, t. y. pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant išlaidų metodą.

Mokesčių administratorius išvados apie mokesčio mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumą padarytos sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius pajamų gavimo faktą. Vien atskirų formalių įrodymų, ar sudarytų sutarčių apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiška pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia.

Dėl šio mokestinio patikrinimo vyko mokestinis ginčas, kuris baigėsi 2014 m. mokesčių administratoriaus naudai įsiteisėjusia LVAT nutartimi. Teismo nutartyje pažymėta, „kad vien paaiškinimų (duomenų) apie pajamas teikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, pajamų gavimo nepagrindžia. Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnis įtvirtina turinio viršenybės prieš formą principą, pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai.

Darius Buta
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos