Ką pralošiame lošdami nelegaliai?

0
34

Lošėjai, neatsakingai rinkdamiesi lošimo svetaines, susiduria su problemomis

Nelegalūs nuotoliniai lošimai Lietuvoje vis dar kelia lošėjų susidomėjimą ir traukia juos lošti nepatikimose svetainėse, nors nuo 2016 m. Lietuvoje legaliai nuotolinių lošimų paslaugas teikia licencijuotos lošimų bendrovės. Šių bendrovių pasiūla ir paslaugos yra labai panašaus turinio į nelegaliai lošimo paslaugas teikiančių bendrovių, tik svarbiausias skirtumas tas, kad ginčo su licencijuotu lošimų organizatoriumi atveju, lošėjams jų teises ginti padeda Lošimų priežiūros tarnyba.

Lošimų priežiūros tarnyba nuolat sulaukia lošėjų, lošusių nelegaliose interneto svetainėse, skambučių, kurie kreipiasi su prašymais patarti ir padėti.

Lošėjai skundžiasi, kad negali prisijungti prie savo interneto paskyrų lošimo svetainėse, kuriose jie anksčiau lošdavo ir į savo paskyras yra įnešę dideles pinigines sumas (neretai šios sumos skaičiuojamos ne dešimtimis, o šimtais ar tūkstančiais eurų). Pokalbių metu paaiškėja, kad tokie lošėjai lošia nelegalių užsienio operatorių lošimų svetainėse. Kai šios svetainės panaikina lošėjams galimybę pasiekti ne tik svetainę, bet ir savo paskyrą, lošėjams nėra išmokamos ir jų sukauptos lėšos.

Ar lošimas nelegaliose lošimo svetainėse – tik nekaltas žaidimas?

Lošimas abejotino turinio lošimų svetainėse yra pačių lošiančiųjų atsakomybė ir šiuo atveju, priešingai nei lošiant legaliose lošimų svetainėse, lošėjų teisių niekas negina, ginčo atveju lošėjų skundai dėl prarastų pinigų (įmokėtų lėšų tokiais atvejais atgauti galimybių nėra) taip pat nenagrinėjami. Lošėjams lieka viena išeitis – kreiptis tiesiogiai į nelegaliai lošimo paslaugas Lietuvoje teikiančius operatorius, esančius, pavyzdžiui, Gibraltare, Kipre, Maltoje ar Kiurasao ir taip pabandyti atgauti savo lėšas.

Taip pat nėra jokių duomenų apie tai, ar nelegaliose svetainėse saugomi lošėjų asmens duomenys nėra perduodami tretiesiems asmenims, ar yra paisoma draudimo neleisti lošti nepilnamečiams. Akivaizdu, kad šiose svetainėse nėra ir apsaugos lošėjams, turintiems nevaldomą potraukį lošimams (kurie jau yra pateikę prašymus apriboti jų galimybę lošti).

Užblokuota jau beveik pusė tūkstančio nelegalių svetainių

Lošimų priežiūros tarnyba, saugodama Lietuvos lošėjų teises ir jų teisėtus interesus, pakartotinai ragina lošėjus atsakingai rinktis svetaines, kuriose jie lošia. Minėta tarnyba šiuo metu aktyviai blokuoja svetaines, kuriose paslaugos teikiamos nelegaliai ir kurios neturi Priežiūros tarnybos išduotos licencijos bei leidimo organizuoti nuotolinius lošimus Lietuvoje.

Galima pasidžiaugti, kad šiuo metu jau yra užblokuota kone pusė tūkstančio tokių svetainių. Vien per paskutinį 2019 metų ketvirtį Nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašas buvo papildytas net 38 naujais nelegalių svetainių adresais.

Lošimų priežiūros tarnyba nelegaliai Lietuvoje veikiančias lošimų svetaines blokuoja gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą dėl privalomų nurodymų davimo interneto ir mokėjimo paslaugų tiekėjams. Šio proceso metu kartu blokuojamos ir finansinės operacijos bei atsiskaitymai, susiję su šių svetainių veikla.

Visoje Europoje yra taikoma praktika, kai valstybės, blokuojančios nelegalias nuotolinio lošimo svetaines, jų adresus įtraukia į „juoduosius sąrašus“. 2019 metais tokį sąrašą pildė 16 Europos valstybių. Šiuo metu „juoduosiuose sąrašuose“ nelegalių nuotolinio lošimo svetainių skaičius artėja prie 80 000 URL (nuorodų į nelegalias svetaines).

Nuotolinių lošimų pajamos ir populiarumas toliau auga

2019 metais į Lietuvos valstybės biudžetą Loterijų ir lošimų mokesčio buvo sumokėta 18 mln. 632 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad vieno namų ūkio nario išlaidos azartiniams lošimas ir loterijoms per metus sudaro apytiksliai 23 procentus nuo visų išlaidų, skiriamų poilsiui ir kultūrai.

Nuotolinių lošimų pradžia Lietuvoje – 2016 m. Per šį laikotarpį bendrosios nuotolinių lošimų pajamos atitinkamai sudarė:

  • 2016 m. – 15,5 mln. Eur;
  • 2017 m. – 21,8 mln. Eur;
  • 2018 m. – 28 mln. Eur;
  • 2019 m. – 40,5 mln. Eur.

Akivaizdu, kad susidomėjimas nuotoliniais lošimais ir toliau auga. 2019 m. bendrųjų lošimo pajamų suma iš licencijuotų nuotolinių lošimų, palyginus su 2018 m., išaugo 44,5 proc.

Lošiant nelegaliose svetainėse, Lietuvos biudžetas netenka lėšų

Retas lošėjas susimąsto, kad rinkdamasis ne legaliai Lietuvoje veikiančius ir sąžiningai mokesčius mokančius lošimo organizatorius, o lošdamas nelegaliose interneto svetainėse, stipriai didina „šešėlinę“ rinką, dėl ko į valstybės biudžetą yra surenkama gerokai mažiau Loterijų ir lošimų mokesčio – iš nelegaliai veikiančių šešėlinių rinkos dalyvių į mūsų valstybės biudžetą išvis neįplaukia jokių mokesčių.

Kaip aš galiu prisidėti prie šešėlinės rinkos mažinimo?

Lošimų priežiūros tarnyba, siekdama mažinti „šešėlinį“ verslą Lietuvoje ir suprasdama, kad šioje srityje yra būtinos ne tik priemonės, kurių imasi pati tarnyba, kviečia Lietuvos gyventojus būti sąmoningais, atsakingais ir prisijungti prie vykdomos iniciatyvos. Jos įgyvendinimas paprastas – tiesiog reikia nedalyvauti abejotinos reputacijos organizatorių siūlomuose lošimuose, nesilankyti jų svetainėse, o kaip saugią alternatyvą rinktis licencijuotus lošimų organizatorius ir jų teikiamas paslaugas.

Azartinių lošimų paslaugas legaliai Lietuvoje teikiančių įmonių sąrašą galite rasti Lošimų priežiūros tarnybos svetainėje:

http://lpt.lrv.lt/lt/losimu-organizatoriai/leidimu-zurnalas

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacija