Kodėl Telšių rajono pedagogai galvoja apie streiką?

0
30

streikasLietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) Telšių r. susivienijimas: „Ar streikas – vienintelis būdas švietimo problemoms spręsti? Socialinio dialogo Lietuvos ir Telšių r. švietimo sistemoje aktualijos“ (Telšiai, 2014-12-08)

Pastaruoju laiku pedagoginėje (ir ne tik – švietimo klausimai aktualūs kone kiekvienoje šeimoje: auga vaikai, anūkai, dirba pedagogai) visuomenėje bene pats populiariausias klausimas: „Ar jūs streikuojate? Kodėl nestreikuojate?“ Atsakydami į šį klausimą LŠĮPS Telšių r. susivienijimo pirmininkė Zofija Jesinienė bei šio susivienijimo Prezidiumo nariai sako: „ Neatsakinga kelti žmones streikui, neišbandžius visų galimybių susitarti. Ar pasiekus, kad prasidėtų derybos su Vyriausybe bei ŠMM (Švietimo ir mokslo ministerija) ir joms vykstant, turime teisę kviesti žmones strekuoti?“

Žinoma, žmones gali klaidinti informacijos trūkumas. LŠĮPS stengiasi, kad jos narius pasiektų visos žinios apie LŠĮPS su partneriais vykdomą darbą ir veiklą. LŠĮPS iniciatyva pakeitus Darbo kodekso 24 str. ir atsirado galimybė su ŠMM pradėti kolektyvines derybas. Siekiama su ŠMM pasirašyti kolektyvinę sutartį – pagrindinį socialinio dialogo garantą ir veiksmingą profsąjunginės veiklos įrankį.

„Remdamiesi savo veiklos patirtimi, bendraudami su mokytojais, spręsdami jų kasdienes problemas, aiškiai matėme skaudžiausias visos švietimo sistemos problemas – ydingą finansavimą, neteisingą darbo apmokėjimą, nesaugumą darbe ir kitas. Ne kartą šias problemas aptarėme konferencijose, darbo grupėse, susitikimuose su ŠMM pareigūnais. Įvardindami problemas, siūlydami jų sprendimo kelius, visą laiką siekėme, kad Švietimo ir mokslo ministras prisiimtų atsakomybę už savo sprendimus ir tartųsi su profesinėmis sąjungomis, o susitarimas būtų formalizuotas švietimo šakos kolektyvinėje sutartyje. Šalies valdžiai visus savo reikalavimus išsakėme mitinge birželio 18 d. prie LR Vyriausybės“, – sako LŠĮPS atstovai. Švietimo profsąjungų reikalavimai šiuo metu išgirsti: premjeras A.Butkevičius rugpjūčio 27 d. įpareigojo tris ministerijas, kartu su Savivaldybių asociacija ir VISOMIS švietimo profesinėmis sąjungomis parengti konkrečius planus, kaip spręsti profsąjungų iškeltas problemas. Nuo rugsėjo mėn. vyksta labai intensyvus darbas. Šiandien jau turime pirmuosius derybų rezultatus (11-18):

– nuo 2015 m. sausio 01 d. 10 proc. didės ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų atlyginimai;

– nuo rugsėjo 1 d. bendrojo lavinimo mokyklų vadovams ir pavaduotojams neliks kontaktinių valandų, atsiras galimybė jas turėti mokytojams;

– nuo ateinančių mokslo metų pradžios kils apatinė atlyginimo koeficientų „žirklių“ riba, ji bus kilstelėta iki vidurkio – tad didelei daliai mokytojų padidės atlygimai;

– 2015 m. prasidės finansavimo reformos, „klasės krepšelio“ įvedimo procedūra – keturiose savivaldybėse bus išbandomas naujas finansavimo modelis , o įvesti planuojama nuo 2016 m. pradžios.

Derybose aptarti ir kiti mokytojams labai aktualūs klausimai – etatinio darbo apmokėjimo įvedimas, „R“ koeficiento didinimas, rentų mokytojams, norintiems išeiti iš švietimo sistemos, klausimas. Dėl šių dalykų bus tariamasi iki 2015 m. vasario 1 d. Švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis ir premjeras A.Butkevičius dar kartą patvirtino: susitarimai bus įtvirtinti švietimo šakos kolektyvinėje sutartyje.

Tik paaiškėjus, kad mūsų reikalavimai, siūlymai ir argumentai nebuvo išgirsti, arba matydami, kad valdžią netesi savo pažadų, TIKRAI pasinaudosime savo teise streikuoti. LŠĮPS – vienintelė iš visų Lietuvoje veikiančių profesinių sąjungų turi sukaupusi streikų fondą ir nuolat jį pildo.

Aktyvus darbas vyksta ne tik Vyriausybiniu lygiu, bet ir savivaldybėse. LŠĮPS Telšių r. susivienijimo pirmininkė Zofija Jesinienė dalyvauja Telšių r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytoje darbo grupėje, turinčioje įgaliojimus svarstyti ir teikti protokolinius susitarimus rajono švietimo politikos įgyvendinimo klausimais. Aktualiausios analizuojamos problemos:

1. Tikslinės valstybės dotacijos mokinio krepšelio (MK) lėšų paskirstymas ir perskirstymas.

2. Savivaldybės skirtų aplinkos lėšų rajono švietimo įstaigos paskirstymas.

3. Mokslo metų klasių / grupių skaičiaus ir mokinių / vaikų skaičiaus Savivaldybės švietimo įstaigose paskirstymas.

4. Švietimo tinklo pertvarkos ir pedagogų įdarbinimo programos įgyvendinimas ir kt.

„Aktualiausi finansavimo klausimai. 7 proc. MK lėšų nuo bendros rajonui skirtos sumos administruoja savivaldybė ir perskirsto pagal MK perskirstymo metodiką. Mokykloms tenka 93 proc. MK lėšų. Norėdami išgyventi, vadovai priversti skaičiuoti ir derinant su darbuotojų atstovais, t.y., su profesine sąjunga nustatyti DU (darbo užmokesčio) koeficientus, valandas, skirtas už papildomus darbus, vadovavimą klasei ir kitus darbus. Bėda – taupant lėšas, šių valandų skiriama labai mažai arba visai neskiriama. Pagal tarifikaciją šiais mokslo metais rajono mokytojų kontaktinių val. vidurkis yra 17,6 val. Tai nesudaro net pedagoginės normos (18 val.). Todėl mokytojų atlyginimai yra labai maži. Minimaliais DU koeficientais beveik visus metus dirbo Nevarėnų, Janapolės pagr. m-klos, Upynos darželis. Dėl lėšų stokos beveik nebevykdoma mokytojų atestacija. Perskirstant MK lėšas metų pabaigoje, 601,1 tūkst. Lt išdalinta įvertinus švietimo įstaigų finansinę būklę , kad būtų galima užtikrinti darbuotojų socialines garantijas ir išmokėti ne mažiau kaip 62 proc. gruodžio mėn. atlyginimo. Neišmokėta atlyginimo dalis persikels į kitų metų biudžetą kaip skola. Tai gali būti apie 300 tūkst. Lt.“, – perspėjo Z.Jesinienė.

Anot jos, profesinė sąjunga jau prieš dvejus metus atkreipė Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjos D. Mažeikienės dėmesį į tai, kad švietimo įstaigų vadovų atlyginimai keliskart didesni už pedagogų atlyginimus. Siekiant socialinio teisingumo išreikalauta, kad vadovų DU koeficientai atitiktų darbuotojų: jei minimalūs – tai ir darbuotojams, ir vadovams. Pasiekta, kad nebūtų leista direktoriams dirbti pagal antrą darbo sutartį. Šiemet iš 33 rajono švietimo įstaigų pagal antrą darbo sutartį dirba tik 4 direktoriai.

„Mažėjant rajone vaikų skaičiui, traukiasi ir mokyklų tinklas. Mokytojams gresia nedarbas. Iš dalies šią problemą išspręstų galimybė anksčiau išleisti mokytojus į pensiją. Kita galimybė – reguliuoti mokinių srautus, nustatant klasių komplektų skaičių mokyklose. Komplektuojant ir registruojant vaikus mokyklose kai kurie vadovai elgiasi neetiškai ir stengiasi kuo daugiau prisiimti vaikų, neatsižvelgdami į kitų įstaigų interesus. Čia turėtų būti aktyvesnė ir švietimo skyriaus priežiūra ir kontrolė. Savitos ikimokyklinių ugdymo įstaigų komplektavimo problemos. Profesinė sąjunga ne kartą siūlė, kad būtų sudaryta moksleivių duomenų bazė viename centre (pvz.: Švietimo skyriuje) ir jame būtų registruojamas ikimokyklinio amžiaus vaikų bei pirmaklasių priėmimas į švietimo įstaigas . Tenka susidurti su kai kurių švietimo įstaigų vadovų teisinių žinių stoka, todėl priimti sprendimai dėl darbo sutarties nutraukimo atsiduria teismuose. Rezultatas: švietimo įstaiga patiria finansinių nuostolių dėl teismo priteistų sumų, kurios išskaičiuojamos iš ir taip skurdaus įstaigos biudžeto. (Pvz.: „Ateities“ m-kla 34 tūkst. Lt teismo nutartimi turi išmokėti už neteisėtą atleidimą). Vadovai nesilaiko DK nuostatų, skirdami išeitines kompensacijas ir pan. Šie faktai leidžia abejoti dėl savivaldybės juristų darbo“, – taip apie svarbiausias bendrojo lavinimo įstaigų problemas kalbėjo Z.Jesinienė.

„Ikimokyklinukų“ bėdas pristatė Aušra Jonkienė: „Ikimokyklinio ugdymo pedagogai, Jie, dirbdami 36 val. per savaitę, turėdami tokius pat kvalifikacinius reikalavimus, kaip ir mokytojai, gauna mažiausią atlyginimą. Ikimokyklinės įstaigos yra našta savivaldybėms, nes ikimokyklinuko krepšelis apmoka tik 4 valandas, kai vaikas darželyje būna 10,5 valandos. Kasmet ikimokyklinei įstaigai lėšų skiriama tik 10,5 mėn. Nuolatinis taupymas: lėšos kvalifikacijai kelti, ugdymo priemonėms panaudojamos atlyginimams. Ugdymo priemonės, žaislai, higienos prekės perkamos tik iš kas mėnesį tėvelių mokamų aplinkos lėšoms skirtų pinigų , t.y. 15 Lt per mėnesį. Darželiams labai reikia spec. pedagogo, nes kasmet daugėja hiperaktyvių, su elgesio ir psichologinėmis problemomis vaikų. Daug neišspręstų ūkinių problemų: darželių tvoroms būtina RENOVACIJA, nors ir buvo žadėta, neįgyvendintas V. Borisevičiaus gimnazijos pradinukų iškėlimas iš lopšelio-darželio ,,Berželis“ patalpų“.

„Artėja naujas mokyklų tinklo pertvarkos etapas. Nebus jis lengvas, kils daug diskusijų ir problemų dėl mokinių srautų reguliavimo, mokytojų įdarbinimo ir mokyklų pastatų optimalaus panaudojimo. Socialinio dialogo būdu rajone bus veiksmingai sprendžiamos švietimo sistemos problemos, tik išklausius visas puses, atlikus analizę, atsižvelgus į siūlymus, siekiant socialinio teisingumo ir nesukeliant papildomos įtampos“, – pabrėžė LŠĮPS Telšių r. susivienijimo pirmininkė Z.Jesinienė.

Lina Dijokienė