Lietuvoje kuriamas emocijas matuojantis prietaisas sulaukė tarptautinio dėmesio

0
56
Psichoterapeutas Olegas Lapinas.

Prieš daugiau nei mėnesį paskelbtas ikiprekybinis pirkimas dėl Lietuvoje kuriamo pasaulyje analogų neturinčio prietaiso, gebančio matuoti žmogaus emocijas, pritraukė ir užsienio mokslininkų bei investuotojų dėmesį. Ekspertai teigia, jog tai didelis žingsnis žmogaus emocijų pažinimo moksle, o Lietuvos ir Latvijos specialistai net suvienijo jėgas, siekiant įsitraukti į šio prietaiso kūrimo procesą.

Emocijos yra neatsiejamos nuo žmogaus prigimties. Jos veikia žmogaus bendravimo būdą, moralinius įsitikinimus, vidinę motyvaciją, yra pagrindinis elementas planavimo ir sprendimų priėmimo procesuose. Neurofiziologiškai emocijos yra smegenų požievio struktūrų reakcija į aplinkos pokytį, automatiškai nervų sistemos sukeliamas atsakas į kokią nors konkrečią situaciją.

Mokslininkai, tyrinėjantys žmogaus psichologiją, yra išradę daugybę įrenginių, matuojančių žmogaus balsą, veido išraiškas, biologinio lauko bangas. Vis tik kol kas konkrečiais rodmenimis įvertinti žmogaus patiriamas emocijas yra didelis iššūkis, mat joks psichologas negali užtikrintai pasakyti, kad žmogus patiria būtent vieną ar kitą emociją. Anot specialistų, tik kas antras žmogus geba pats tinkamai atpažinti ir įvardinti savo jausmus.

„Ne visiems žmonėms yra lengva žodžiais išreikšti savo patiriamas emocijas. Žmonės, kurie kreipiasi į psichologus ar psichoterapeutus, dažniausiai turi daug neaiškumų savo jausmuose, santykiuose su kitais žmonėmis, jie nelabai supranta, kas vyksta su jais pačiais. Jie jaučia fiziologinį diskomfortą, už kurio slypi emocijos, tačiau jų įvardinti – negali. Jeigu galėtume emocinę žmogaus būseną nustatyti taip, kaip matuojame kūno temperatūrą, turėtume objektyvius rodiklius, kuriuos būtų įmanoma palyginti ir rasti tinkamus būdus, kaip padėti tam žmogui konkrečioje jo asmeninėje situacijoje“, – teigia psichoterapeutas Olegas Lapinas.

Statistika Lietuvoje, vertinanti gyventojų psichologinę būsena, niekada nedžiugino: nors savižudybių skaičius šalyje mažėja, tačiau 2019 metų išankstiniais duomenis įvyko 650 tokių atvejų. Tais pačiais metais dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruotas 7691 nusikaltimas. Remiantis naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš 100-ui tūkst. gyventojų net 381 susiduria su depresija. Psichologams kyla nelengva užduotis, kaip laiku atpažinti žmogaus emocijas, galinčias išprovokuoti psichologinius sutrikimus, privedančius prie kritinių situacijų.

„Mes, psichologai, turime savus metodus, klausimynus, testus, tačiau jie pilnai neatskleidžia tikrosios paciento, apsilankiusio psichologo kabinete, būsenos. Emocijas atpažinti ir jas įvardinti sunku yra vaikams, paaugliams, psichologines traumas patyrusiems asmenims, su autizmo spektro ar kitais raidos sutrikimais gyvenantiems žmonėms. Žmogaus emocijų pažinimas ypač aktualus tais atvejais, kai pats asmuo negali sąmoningai įvardinti savo patiriamų emocijų. Keičiantis gyvenimo būdui net ir psichologiškai sveiki asmenys nesupranta, turintys polinkį į agresiją, depresiją ar nuotaikos sutrikimus. Su tokiais žmonėmis susiduria viso pasaulio psichologai, todėl prietaisas, gebantis atskirti, įvertinti ir išmatuoti pagrindines žmogaus emocijas yra didelis žingsnis psichologijos moksle“, – sako Neurokomunikacijos ir psichoterapijos instituto direktorius prof. Arsenij Tarabanov.

Europos Komisijos patvirtinta ikiprekybinių pirkimų programa sužadino inovacijų kūrėjus sukurti unikalią priemonę, skirtą žmogaus emocijų matavimui, stebėjimui ir analizei. Anot psichoterapeuto O. Lapino, psichologai itin džiaugiasi, jog toks projektas bus įgyvendinamas būtent Lietuvoje.

„Džiugu, kad siekiant palengvinti psichologų darbą, Trakų rajono savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba ryžosi įgyvendinti tokį projektą ir pakvietė mokslininkus, mokslo tyrimų institutus ir verslą sukurti tokią inovatyvią, diagnostinę sistemą, skirtą matuoti, rinkti ir rodyti duomenis apie žmogaus jausmus bei emocinę būseną. Šis projektas sulaukė užsienio mokslininkų susidomėjimo, kurie taip pat sutiko prisidėti prie tokios technologinės priemonės kūrimo ir įsitraukė į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas“, – kolegai antrina prof. A. Tarabanov.

Į projekto įgyvendinimo procesą su dideliu užsidegimu įsitraukę užsienio specialistai vienbalsiai tvirtina apie šio prietaiso aktualumą ne tik Lietuvoje ar Europoje, bet ir visame pasaulyje. Lietuvos ir Latvijos mokslininkai net suvienijo jėgas, siekiant jog unikali, žmogaus emocijas nustatanti, sistema būtų kuriama remiantis pasauline moksline patirtimi ir praktika.

„Šių dienų inovacijos yra proveržis medicinos moksle. Jų dėka mes galime džiaugtis pasiekimais, gerinančiais žmonių gyvenimo kokybę. Visoje Europos Sąjungoje vykdoma priemonė „Ikiprekybiniai pirkimai“, skirta inovatyvių produktų kūrimui, yra unikalus būdas sukurti inovatyvius, rinkoje dar neegzistuojančius produktus, kurie padėtų išspręsti visuomenės socialines, ekonomines ar kultūrines problemas. Mes džiaugiamės galėdami prisidėti prie  Lietuvoje kuriamos diagnostinės, emocijas matuojančios priemonės kūrimo, mat tai pasaulyje analogų neturintis įrankis, kuris praplėstų žmogaus pažinimo ribas“, – džiaugiasi „Holistiskas medicinas un naturopatijas“ asociacijos iš Latvijos prezidentas prof. Nikolajs Nikolajevs.

Lietuvoje kuriamas prietaisas galėtų prilygti poligrafams, kurie yra sėkmingai praktikoje naudojami melo atpažinimo tyrimams. Tačiau priešingai nei melo detektoriai, šis prietaisas būtų daug universalesnis, kompaktiškesnio dydžio ir lengvai prieinamas šios srities specialistams.

„Šiuo projektu, kartu su kitais dalykinės srities ekspertais, siekiame sukurti prietaisą, ne tik gebantį įvertinti, identifikuoti žmogaus patiriamą emociją ir išmatuoti jo jausmus skalėje, bet ir kaupti bei pateikti emocijos įvertį laiko ir jausmų skalėse. Emocijos būtų nustatomos objektyviai, t. y., remiantis žmogaus biofiziologiniais parametrais tokiais kaip: širdies ritmu, kvėpavimo dažniu, odos temperatūros pokyčiais, odos varža, smegenų bangomis, raumenų įsitempimo dinamika ar net kraujotakos svyravimais. Žinoma, tinkamų parametrų atranka ir išmanūs algoritmai reikalaus nemažai mokslinių tyrimų ir ilgų eksperimentų, tačiau inovatyvi priemonė, padėtų pagerinti žmonių savijautą bei palengvintų psichosomatinių susirgimų diagnozavimą“, – teigia VGTU Elektroninių sistemų katedros vedėjas, profesorius dr. Dalius Navakauskas.