Lietuviai uždirba mažiau, bet išmeta daugiau
Lietuvos gyventojas vidutiniškai uždirba 667 eurus per mėn., estas – 942 eurus. Lietuvis per metus išmeta 56,03 kg maisto, estas – 54,1 kg. Nors 44 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, kad kiekvienas gyventojas gali prisidėti prie maisto švaistymo problemos sprendimo, dažnas linkęs neigti, kad tokia problema išvis egzistuoja.
Žmonėms atrodo, kad namų ūkių indėlis į bendrą maisto atliekų srautą toks menkas, kad nė neverta apie tai kalbėti. Tuo metu tarptautiniai tyrimai rodo, kad namų ūkių maisto atliekos sudaro didžiausią dalį bendrame maisto atliekų sraute.
Tarptautinį visuomenės švietimo projektą inicijavęs Lietuvos vartotojų institutas ką tik baigė rengti tyrimą, kuriame apžvelgiama maisto švaistymo situacija 6-ose ES šalyse, įskaitant Lietuvą.
„Šiandien norėtume kreiptis į visuomenę ir atsakingas valdžios institucijas: ar mes, Lietuvos visuomenė ir valstybė, turime ambicijų tausoti maistą? Ar pagaliau ryšimės užsibrėžti tikslą: iki 2030-ųjų perpus sumažinti išmetamo maisto kiekį?“ – klausia Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.
„Norime žmonėms paaiškinti maisto gamybos ciklo ir maisto atliekų poveikį aplinkai, klimatui ir net migracijos procesams pasaulyje“, – sako Lietuvos vartotojų instituto ekspertė Renata Dagiliūtė.
Klimato kaita virtuvėje
„Maisto gamyba, vartojimas ir atliekos daug prisideda prie klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo, išteklių pereikvojimo. Vartotojas dažnai tik miglotai nutuokia, kaip jo pasirinkimai parduotuvėje ir virtuvėje veikia kitų planetos gyventojų padėtį ir galimybes tinkamai maitintis“, – priduria ekspertė.
Balandžio 10 d. Lietuvos vartotojų institutas į Vilnių sukvies tarptautinius ekspertus, daugelį metų dirbančius maisto švaistymo mažinimo srityje. Specialistai iš Olandijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų šalių aiškinsis, kaip pasiekti vartotojų protą ir širdį, kad jie imtų keisti įpročius.
„Nuolat nerimaujame dėl maisto poveikio mūsų sveikatai, bet ar lieka kada pagalvoti apie visos maisto gamybos, tiekimo ir vartojimo sistemos poveikį planetai?“ – retoriškai klausia R. Dagiliūtė.
Gera naujiena: įpročius galima keisti
Didžiausią poveikį aplinkai daro mėsos ir pieno produktų vartojimas. Maistą gaminant, apdirbant, vežant, ruošiant teršiamas oras, vanduo ir dirvožemis, eikvojami ištekliai (pvz., vandens), kaupiasi pakuočių atliekos, kertami miškai. Dėl pesticidų naudojimo nyksta bitės. Perdirbant maistą į aplinką plūsta įvairiausi teršalai. Maistui gendant sąvartynuose, susidaro dujos – metanas – kurios labai prisideda prie klimato šilimo. Dėl klimato kaitos jau nyksta gyvūnai ir augalai.
Mokslininkai paskaičiavo, kad perpus sumažinus suvartojamos mėsos kiekį ES, šiltnamio dujų sumažėtų 25-40 proc. Siekiant ekologinės gerovės ne mažiau svarbu mažinti išmetamo maisto kiekius.
Geroji žinia yra ta, kad visi ir kiekvienas galime sumažinti savo indėlį į maisto atliekų srautą. Pavyzdžiui, maisto gaminius, kurių galiojimo laikas ilgesnis, sudėję į šaldytuvo ir spintelių lentynų galą, priekyje matysime tuos, kurių nebegalima ilgai laikyti. O nesuvalgyto maisto likučius galima suvartoti kitą dieną, pietums ar vakarienei, arba užšaldyti ir suvartoti kitą kartą. Iš tik pradėjusių minkštėti vaisių galima paruošti tirštą kokteilį ar išsikepti pyragą, o iš pradedančių vysti daržovių – išsivirti sriubą.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga, Lietuvos vartotojų institutas ir partnerių organizacijos Bulgarijoje, Estijoje, Kroatijoje, Latvijoje ir Rumunijoje.
Dr. Zita Čeponytė
Prezidentė
Lietuvos vartotojų institutas
