Atlikus mokslinius tyrimus nustatyta, kad vadinamosios peršalimo ligos dažniausiai pasireiškia ne dėl peršalimo, o dėl kontakto su sloguojančiais bei kosinčiais aplinkiniais. 
Taigi peršalimo ligos yra užkrečiamos. O peršalimas – tai veiksnys, padedantis virusams ir kitiems mikroorganizmams įsitvirtinti žmogaus organizme ir pradėti žalingą veiklą. Peršalimo simptomus gali paskatinti ir kiti veiksniai: stiprus perkaitimas, per didelis nuovargis, netinkamas maistas, fizinės ir psichikos traumos, labai užterštas oras, net vadinamasis pasyvus rūkymas. Apskritai peršalimą gali sukelti daugiau nei 200 įvairių virusų. Paprastai, jei žmogaus imuninė sistema yra stipri, šie virusai sėkmingai įveikiami. Tačiau jai nusilpus ir pasireiškia minėtieji peršalimo simptomai. Dauguma žmonių peršalimo ligomis serga 1–2 kartus per metus, dažniau šaltuoju metų laiku – vėlyvą rudenį, žiemą, ankstyvaisiais pavasario mėnesiais. Maži vaikai serga dažniau nei suaugusieji, nes dar nėra iki galo susiformavusi jų apsauginė sistema, sugebanti kovoti su peršalimo virusais.
Geriausia profilaktika – stipri imuninė sistema. Žmogaus imuninė sistema – gana sudėtingas įvairių organų ir jų išskiriamų medžiagų mechanizmas. Jeigu atsakas per silpnas, mikroorganizmai nugalės, žmogus susirgs.
Jeigu organizmo reakcija net į menką ligos sukėlėją per daug stipri, susergama alergija arba autoimunine liga. Kad imuninė sistema tinkamai kovotų su ligos sukėlėjais, reikia jai padėti. Vienas iš būdų – visavertė mityba, sustiprinanti žmogaus imuninės sistemos atsparumą.
Peršalimo ligos nebus baisios, jei organizmas gaus pakankamai A, C, E vitaminų. Imuniteto susilpnėjimo priežastis – vitamino C trūkumas. Todėl rekomenduojama daugiau valgyti citrinų, erškėtuogių, juodųjų serbentų, šaltalankio uogų, svarainių, spanguolių ir t.t., ypač ankstyvą pavasarį (kai imuninė sistema būna silpniausia).
Vaistinėse galima įsigyti imunitetą stiprinančio preparato Rutinoskorbin (vitaminas C ir rutinas). Rutinoscorbin veikia kur kas veiksmingiau nei paprastas vitaminas C. Rutinas vitaminui C neleidžia taip greitai oksiduotis, padeda lengviau patekti į ląsteles ir taip sustiprina vitamino C poveikį net 50 kartų. Suvartojus vieną Rutinoscorbin tabletę, gaunamas toks vitamino C ir rutino kiekis, kaip suvalgius dvi citrinas.
Vitaminas E taip pat stiprina imunitetą. Vitamino E yra migdoluose, riešutuose, saulėgrąžų sėklose ir aliejuje, avokadose, kviečių gemaluose, grikių kruopose, grūduose, kiaušinio trynyje.
Imuninės sistemos veiklą skatina (bei padeda įveikti peršalimą) ir beta karotinas. Šio vitamino gausu morkose, mango vaisiuose, bulvėse, paprikoje, abrikosuose, pomidoruose, tamsiai žalios spalvos daržovėse, oranžiniuose, geltonuose, raudonuose vaisiuose.
Sezono pokyčiai ir šalčiai turės mažiau įtakos sveikatai, jei organizme pakaks cinko, seleno, kalcio ir kitų mikroelementų. Cinko yra mėsoje, sūryje, kruopose, riešutuose, grūdiniuose produktuose, kiaušiniuose, vištienoje. Palankiai imuninę sistemą veikia fermentuoti pieno produktai – kefyras, jogurtas, papildytas gerosiomis bakterijomis – probiotikais. Kava, alkoholis, rūkymas silpnina organizmą, nes jo apsauginės jėgos panaudojamos kenksmingoms medžiagoms suardyti.
Organizmo gebėjimui atsispirti infekcijoms labai kenkia neigiami pojūčiai, nuolatinė įtampa, stresai, kai organizme gaminasi streso hormonas – adrenalinas. Taip pat nepatartina badauti, laikytis įvairių dietų, nes peršalimo ligoms mažiausiai atsparūs badaujantys, nepakankamai valgantys ar nutukę žmonės. Valgydami per riebiai ne tik tunkame, bet ir kaupiame cholesterolį bei silpniname imuninę sistemą.
Virusinė infekcija
Jei ryklės gleivinė yra paraudusi, paburkusi, jaučiamas dirginantis, perštintis „kutenimas“, diagnozuojama virusinė infekcija. Po kurio laiko skausmas paprastai sustiprėja, atrodo, kad gerklė tarsi išplikyta – tai jau aiškūs virusinės kilmės peršalimo simptomai.
Yra žinoma, kad antibiotikai virusų neveikia, todėl jų ir nereikėtų vartoti. Sergančiam virusine peršalimo infekcija pacientui rekomenduojamas lovos režimas, gausus skysčių vartojimas. Jei ligonis karščiuoja, reikėtų skirti aspirino ar paracetamolio. Taip pat būtina vartoti imunitetą stiprinančių preparatų. Gerklę naudinga skalauti silpnu kalio permanganato, druskos ar jodo tirpalu.
Bakterinė infekcija
Pagrindinis bakterinės infekcijos simptomas – stiprus gerklės skausmas valgant ar ryjant seiles. Migdolai, esantys abiejose ryklės pusėse, gerokai padidėja, parausta, prasideda ūminis karščiavimas, o tai jau tonzilito simptomai. Beje, sergant tonzilitu, migdolai ne tik parausta, bet ir gali pasidengti gelsvomis ar balkšvomis pūslelėmis. Jei pacientui pasireiškia šie ligos simptomai, bendrosios praktikos gydytojas turėtų skirti reikiamų antibiotikų.
Šalia vaistų ligoniui rekomenduojama gerti karščiavimą mažinančių bei prakaitavimą skatinančių arbatų (liepžiedžių, aviečių) bei vartoti imunitetą stimuliuojančių preparatų, pavyzdžiui, ežiuolės. Gerklę galima skalauti antiseptiniais tirpalais, naudingos ir arbatmedžio eterinio aliejaus inhaliacijos. Netinkamai gydoma angina gali sukelti nemažai rimtų komplikacijų. Gali išsivystyti sunkios širdies, inkstų ar virškinamosios sistemos ligos.
Sudėtiniai vaistai
Dažniausiai peršalimo simptomų atsiranda dėl virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Kitų ligų nekamuojamas organizmas paprastai per keletą dienų pats įveikia peršalimą, tačiau prireikus jo simptomams pašalinti galima vartoti vaistų.
Sudėtiniai vaistai nuo peršalimo gaminami tam, kad būtų patogiau gydytis, ir parenkami atsižvelgiant į vyraujančius simptomus. Šių vaistų sudedamosios dalys mažina nosies gleivinės paburkimą, skystina gleives ir skatina atsikosėjimą, mažina karščiavimą, gleivių sekreciją, papildo vitamino C kiekį, šalina mieguistumą.
Vaistai nuo peršalimo gerina savijautą, bet ligos negydo. Jei jie vartojami neracionaliai, liga gali net užsitęsti. Karščiavimas sudaro nepalankias sąlygas sukėlėjams, todėl temperatūros, jei ji ne didesnė nei 38° C, mažinti nereikėtų. Jei ligos simptomai (karščiavimas, kosulys, sloga) per kelias dienas nepalengvėja, reikėtų palaikyti nuolatinį kontaktą su pacientu (pavyzdžiui, telefonu) atidžiai stebint ligos eigą bei ligonio sveikatos būklę, kad laiku galima būtų išvengti komplikacijų.
Kaip greitai pasveikti?
Pirmuosius peršalimo simptomus reikia gydyti vienu ar keliais toliau nurodytais vaistais:
• kas 2 valandas vartoti po 20 lašų ežiuolės antpilo (iki 2 savaičių);
• kas 2 valandas gerti vaistingųjų augalų arbatų;
• kas 2 valandas vartoti po 250 mg vitamino C (bet ne daugiau negu 1 g per parą);
• 4 kartus per dieną suvartoti po 25 mg cinko;
• kas 2 valandas suvalgyti po 0,5 česnako skiltelės arba po 2 jo tabletes.
Ligonis turi valgyti vitaminingą maistą, ypač daržoves ir vištienos sultinį.
Ligonio kambarys turi būti šiltas ir gerai vėdinamas. Kad oras nebūtų per daug sausas, reikia prie šilumos šaltinio pastatyti dubenį su vandeniu arba naudoti specialų oro drėkintuvą.
Rekomenduojamos vaistažolių arbatos
Juodojo šeivamedžio žiedų (saugo nuo peršalimo, o susirgus skatina prakaitavimą ir padeda greičiau pasveikti).
Šviežio ir džiovinto imbiero (saldinti medumi).
Raudonėlio ir kmynų (kuo daugiau).
Slogos gydymas kvapais
Nosies užgultumą mažina specialūs purškiamieji preparatai, eukalipto, čiobrelio, citrinos arba gvazdikmedžio eterinių aliejų inhaliacijos (į indą su karštu vandeniu reikia įlašinti 10 lašų vieno iš minėtųjų aliejų ir pakvėpuoti garais. Procedūros negalima daryti tik nėštumo metu).
Telšių.info
