Didelio atgarsio visuomenėje sulaukęs Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) mokslininkų tyrimas apie galimą mėsos ir perdirbtų jos gaminių žalą žmogaus sveikatai buvo netiksliai interpretuotas.
„PSO savo pranešime iš tiesų neteigia, kad raudonos mėsos vartojimas skatina vėžinių susirgimų pasireiškimą. Atvirkščiai, mokslininkai pabrėžia, kad tokioms išvadoms pagrįsti trūksta mokslinių įrodymų”, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.
Pasak PSO, mėsa – vienas vertingiausių maisto produktų, būtinų žmogaus organizmui, tačiau nesaikingai vartojant perdirbtus (rūkytus, vytintus, sūdytus) mėsos gaminius, galimai padidėja rizika susirgti onkologinėmis ligomis. „Todėl valstybėms rekomenduojama nagrinėti mėsos suvartojimo augimo tendencijas ir labai atsakingai vertinti šio proceso keliamą riziką, atsižvelgti į gaunamos naudos ir keliamos rizikos balansą”, – teigia J. Milius.
Įvertinus rūkymo proceso metu kylančią riziką, visoje ES privaloma nuolat tirti rūkytus mėsos gaminius dėl policiklinių aromatinių angliavandenilių. Siekiant labiau apsaugoti vartotojus nuo kenksmingų medžiagų maisto produktuose, praėjusiais metais ES valstybėse nustatytos gerokai mažesnės leistinos policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos rūkytuose mėsos produktuose. Pvz., didžiausias leistinas benz(a)pireno kiekis rūkytoje mėsoje ir jos gaminiuose, rūkytose žuvyse ir kituose žuvininkystės produktuose sumažintas nuo 5,0 iki 2,0 ?g/kg. Anot J.Miliaus, taip sumažinta rizika vartotojų sveikatai, neuždraudžiant paties mėsos gaminių rūkymo proceso.
„Lietuvoje kiekvienais metais policiklinių aromatinių angliavandenilių tyrimams atrenkama apie 120-150 įvairių rūkytų produktų mėginių. Šios kancerogeninės medžiagos dažniausiai kaupiasi rūkytuose mėsos gaminiuose, kai rūkymui naudojama netinkamos kokybės mediena, netinkamai įrengiamos ar blogai prižiūrimos rūkyklos arba nepagrįstai ilgai užtrunka rūkymo procesas. Reikia pabrėžti, kad neatitikimų, kurie keltų pavojų vartotojų sveikatai, nenustatome. Vis tik kiekvienas turėtume vadovautis sveikos mitybos principais”, – sako J. Milius.
Mitybos specialistai rekomenduoja rinktis aukštesnės kokybės mėsą, turinčią daugiau raumeninio audinio ir mažiau riebalų, dažniau ją valgyti virtą, o ne keptą ar rūkytą. Siekiant sumažinti galimą kancerogeninių junginių atsiradimą, nereikėtų mėsos smarkiai sukepti iki apanglėjimų, stengtis ją vynioti į foliją ar dėti į kepimo maišus, saugoti nuo tiesioginės liepsnos ar per aukštos temperatūros.
Mitybos požiūriu, gyvūniniai baltymai yra vertingesni negu augaliniai. Mokslininkų duomenimis, 100-te gramų mėsos yra 30-40 % suaugusio žmogaus baltymų paros normos. Mėsos raumenyse yra mineralinių medžiagų, kalio, fosforo, natrio, geležies, chloro, magnio, mikroelementų vario, mangano, kobalto, cinko, nikelio, B grupės vitaminų.
