20.8 C
Telšiai
2022 17 rugpjūčio / Trečiadienis

Tekstilė ir antro šanso filosofija: panaudojimo galimybių daugiau nei įsivaizduojate

Ar jau skaitėte?


Ar kada nors susimąstėte, kad jūsų drabužiams pagaminti buvo iššvaistyti milijardai litrų vandens, sunaudotas didelis energijos ir įvairių cheminių medžiagų kiekis. Dėl to teršiamas  dirvožemis, oras ir vandens telkiniai, o tekstilės atliekas itin sudėtinga perdirbti. Prie šių problemų sprendimo galime prisidėti kiekvienas, pirkdami mažiau tekstilės gaminių, ilgiau juos dėvėdami, o nebereikalingus tinkamai rūšiuodami ar prikeldami naujam gyvenimui.

Trumpalaikė šlovė

2018 m. „Euromonitor“ atliktas tyrimas parodė, kad jei anksčiau žmonės vieną drabužį dėvėdavo mažiausiai 30-40 kartų ir tik tuomet atsikratydavo ar paaukodavo, tai šiandien vienas drabužis sulaukia kur kas mažiau šlovės, yra dėvimas vidutiniškai 7-8 kartus.

Kasmet visame pasaulyje išmetama apie 90 mln. tonų nereikalingų drabužių. Skaičius pateikia viena iš tinklalaidės apie ekologiją kasdienybėje „Išpakuota“ įkūrėjų Rugilė Matusevičiūtė. Tekstilės pramonė, pašnekovės teigimu, yra viena iš labiausiai išteklius eikvojančių ir gamtą teršiančių ūkio šakų.

„Greitosios mados dėka už prieinamą kainą kiekvienas gali atrodyti tarsi ką tik nužengęs nuo podiumo. Esame viliojami mažomis kainomis ir nuolat psichologiškai veikiami, kad įsigytume dar ir dar tokių drabužių. Taip ir įsisiūbuoja netvaraus vartojimo ciklas. Be to, svarbu suvokti, kad greitoji mada nėra tik keletas populiariausių prekinių ženklų parduotuvių. Iš tikrųjų, didžiuosiuose prekybos centruose apie 50 proc. parduotuvių turi sąsajų su greitąja mada, todėl prie neatsakingo vartojimo net neįtardami prisideda didžioji dauguma žmonių“, – verčia susimąstyti R. Matusevičiūtė.

Tekstilės vertės grandinė

Jai antrina ir socialinio verslo „TEXTALE“ įkūrėja, aplinkosaugininkė Viktorija Nausėdienė. Pasak jos, perteklinio drabužių vartojimo problema yra labai arti mūsų, nes vienu ar kitu gyvenimo etapu visi susiduriame su klausimu, ką daryti su namuose susikaupusiais rūbais ir namų tekstile.

„Šiandieniniam vartotojui jau rūpi, kaip tinkamai atsisveikinti su jam nebereikalingais daiktais. Daugelis atsakingai ieško, kam perduoti dėvėjimui dar tinkamus drabužius, kur dėti likusius. Ir net jei nemaža dalis vartotojų vis dar linkę atsilaisvinusią vietą spintoje užleisti naujiems gaminiams, importuojamų drabužių iš antrų rankų pardavimai Lietuvoje klesti. Stebint susidarančius tikrai didelius niekam nereikalingų drabužių kiekius, labai svarbu suvokti, kad pats atsakingiausias pasirinkimas būtų pirkti mažiau, rinktis kokybę. Būtent sąmoningas vartojimas yra vienas kertinių problemos sprendimo elementų.

Kitas labai svarbu dalykas – rasti sprendimus, kaip išnaudoti visų mūsų sukaupiamą srautą. Juk drabužiai ir kiti tekstilės gaminiai nėra atliekos – tai didžiulis resursas, kurį turėtume grąžinti į ekonomiką. Tekstilė turi būti panaudojama, kuriant visą vertės grandinę, pradedant nuo srauto surinkimo, paruošimo iki tolimesnio pakartotinio naudojimo ir perdirbimo. Tinkamai sprendžiant aplinkosauginę problemą, galima ženkli socialinė pridėtinė vertė“, – pasakoja V. Nausėdienė.

Ji pastebi, kad vis daugiau dėmesio pasaulio mastu skiriama inovatyvių tekstilės perdirbimo būdų paieškai, nes perdirbimo rodikliai išlieka pakankamai žemi. Pavyzdžiui, į pluoštą perdirbama tik apie 1 – 2 proc. tekstilės srauto.

„Perdirbimo galimybes riboja keletas priežasčių. Viena svarbiausių yra tai, kad didžioji dalis  drabužių yra natūralių pluoštų ir sintetikos mišiniai, dėl ko sudėtingėja ir pabrangsta technologiniai perdirbimo procesai. Dėl to išauga atgaunamų pluoštų savikaina, ribota tampa jų tolimesnės realizacijos galimybė. Mokslininkams taip pat vis dar kyla daug klausimų, kaip iš perdirbamų pluoštų pašalinti juose sukauptų cheminių medžiagų likučius. Tekstilės apdorojimo ir perdirbimo infrastruktūra reikalauja tikrai didelių investicijų, tad sisteminiams pokyčiams dar tikrai prireiks laiko“, – sako „TEXTALE“ įkūrėja.

Pasak jos, džiugina kad daugėja dėmesio tekstilės surinkimo ir perdirbimo klausimams, o tarptautinėje arenoje bendrai sprendimų paieškai vienijasi ne tik mados industrijos atstovai, bet ir  valstybės institucijos, nevyriausybinis, verslo ir mokslo sektorius. Kuriami nauji verslo modeliai, vis plačiau taikomos aplinkosaugos, socialinės, technologijų ir kitos inovacijos, auga bendruomenių iniciatyvų vaidmuo.

Daugės tekstilei skirtų konteinerių

Prieš perkant drabužius tvaresnį požiūrį į aplinką propaguojantys žmonės pataria atkreipti dėmesį ne į tai, kokios jis spalvos ir ar jums patinka, bet pirmiausia suvokti visą drabužio pagaminimo grandinę, įvertinti, koks tokio gaminio poveikis aplinkai. Visa grandinė turėtų būti aiški nuo pirmosios pasodintos audiniui naudojamos sėklos iki rūbo pasiuvimo aplinkybių. Reiktų išsiaiškinti, ar drabužių gamintojai palaiko atsakingos mados judėjimą, ar naudoja ekologiškas žaliavas, ir turi tai patvirtinančius sertifikatus.

Tekstilės atliekos – tai ne tik drabužiai, bet ir avalynė, patalynė, antklodės, užuolaidos, minkštieji žaislai. Už šių atliekų tvarkymą Lietuvoje yra atsakingos miestų savivaldybės, tačiau tekstilės atliekų surinkimo konteineriai su užrašu „Dėvėta tekstilė“ kol kas stovi tik Vilniaus, Klaipėdos, Neringos ir Trakų miestuose. Į juos patekę drabužiai, avalynė ar kita tekstilė yra perdirbama arba po rūšiavimo ir atrankos perduodama nepasiturintiems.

Artimiausiu metu atskirus tekstilės atliekų konteinerius turės pastatyti ir kitos savivaldybės, nes pagal Europos Sąjungos įsipareigojimus iki 2025 m. Lietuvoje turės atsirasti atskira tekstilės atliekų surinkimo rūšiuojant jas susidarymo vietose sistema.

Informacijos apie tekstilę, jos panaudojimą bei tinkamą rūšiavimą suteikia ir projektas „Misija: nulis“. Organizuojamos viešos diskusijos, susitikimai apie tvarų gyvenimo būdą ir jo svarbą, sąmoningus sprendimus ir vartojimo mažinimą. Taip pat rengiami įvairūs iššūkiai, kviečiantys riboti prie ekranų praleidžiamą laiką, plastikinių maišelių ar vienkartinių puodelių vartojimą tol, kol tai tampa kasdieniu įpročiu.

Antro šanso filosofija

„TEXTALE“ įkūrėja pasakoja, kad jų studijoje ne tik buriasi bendraminčiai, gimsta tvarios, aplinkai draugiškos idėjos bei projektai, bet ir gimsta daugybė naujų, antram gyvenimui prikeltų daiktų.

„Viskas prasidėjo nuo rūbų mainų vakarėlių, kai kviesdavome žmones mainytis jiems nebereikalingais, tačiau antros galimybės vertais daiktais, siekiant surasti jiems naujus namus. Renginių metu daug dėmesio skyrėme dalyvių edukacijai aplinkosaugos ir tvaraus stiliaus tema, duskutuodavome apie mados industrijos poveikį ir atsakingesnio vartojimo alternatyvas. Pamažu konsultacinių ir renginių organizavimo veiklų spektras plėtėsi. Daugėjo bendraminčių, jungėmės prie įvairių paramos iniciatyvų, augo dovanojamų drabužių kiekis ir tuo pat metu augo dovanojamų daiktų poreikis paramai. Daugėjo savanorių, norinčių padėti pačiose įvairiausiose organizacijos veiklose. Augo skaičius mus atrandančių socialinių organizacijų, matančių perspektyvą dalyvauti bendruose pažeidžiamų asmenų įtraukties projektuose“, – pasakoja V. Nausėdienė.

Įkūrėme drabužių taisymo ir atnaujinimo dirbtuves, pradėjome organizuoti įvairias kūrybines veiklas, ragindami lankytojus išmokti taisyti rūbus, juos atnaujinti ar persiūti. Kūrybinės dirbtuvės tapo erdve studentų praktikoms, dizainerių projektams, tuo pačiu prisidedant prie mūsų visų sukauptų ir jau nereikalingų drabužių panaudojimo. Studijos patalpose įsikūrė ir parduotuvėlė, kviečianti atsinaujinti kitaip, pratęsiant drabužių istorijas.

„Pamažu „TEXTALE“ studija tapo bendruomenės traukos centru, kur laukiami visi, neabejingi aplinkai, kuriantys atsakingą stilių ir ieškantys originalumo. Kiekvieno iš mūsų mintis ir veiksmas gali tikrai daug, o antro šanso filosofija yra vienas iš kelių tvaresnės aplinkos link“, – įsitikinusi V. Nausėdienė.

Socialinę akciją „Misija: nulis“ inicijuoja Aplinkos ministerija finansuojant ES paramos lėšomis.

 

Su stereotipais kovojanti regbininkė sūnus moko pagarbos

0
„Regbis man primena gyvenimą: kad ir kiek tave griautų, privalai atsistoti“, – sako Lietuvos moterų rinktinės žaidėja ir vaikų regbio trenerė Austėja Minkevičiūtė. Jaunos moters lūpomis kalba patirtis, būtent regbis jai padėjo atsitiesti po...

Teismas nepatikėjo taksi vairuotojo versija dėl keleivės sužalojimo

0
Klaipėdos apygardos teismas atmetė nuteistojo apeliacinį skundą ir konstatavo, jog taksi vairuotojas pirmosios instancijos teisme nuteistas pagrįstai – jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, jis įpareigotas per visą bausmės laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios...

Penki mitai, trukdantys jaunimui pradėti laiku taupyti pensijai

0
Kasmet Lietuvoje į aktyvią darbo rinką įsilieja tūkstančiai jaunų žmonių, kurie pradeda gauti pirmąsias savo reguliarias pajamas ir dažniausiai jas skiria einamosioms išlaidoms padengti. Tai, kad ilgalaikiai finansiniai tikslai paprastai atsiduria antrame, o gal...

Žlugo vaisių prekeivio schema – 16 kratų ir apie 400 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų

0
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, vadovaujant Šiaulių apygardos prokuratūrai, ikiteisminiame tyrime dėl vaisiais ir kitokiais produktais prekiaujančios bendrovės galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie gautas pajamas pateikimo...

5 maisto produktai, gerinantys kraujotaką (+ receptai)

0
Birželio 14-ąją minima Pasaulinė kraujo donorų diena kiekvienais metais primena ne tik apie kilnią misiją, bet ir priverčia pagalvoti apie savo pačių sveikatą. Visi rečiau ar dažniau atliekame įvairius kraujo tyrimus ir sužinoję, kad...

Urologas paneigė prostatitą gaubiančius mitus: liga nekenkia vaisingumui ir erekcijai

0
Sergamumas lytinių organų ligomis vyrų tarpe Lietuvoje – itin aukštas. Įvairių klinikinių tyrimų duomenimis, prostatitas kažkuriuo gyvenimo periodu vargina 35-50 proc. vyrų ir dažniausiai pasireiškia sulaukus vidutinio amžiaus. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Urologijos centro gydytojas...

5 savybės, dėl kurių pistacijos pelnytai vadinamos idealiu užkandžiu

0
Pistacijos – vieni seniausių riešutų pasaulyje, tūkstančius metų auginami Viduriniuose Rytuose. Šis užkandis dėmesio nusipelnė ne tik dėl egzotiško skonio, bet ir dėl daugybės naudingų savybių sveikatai. Štai dėl kokių priežasčių mitybos specialistai pistacijas...

Ką daryti šiuo metu grįžus ar atvykus iš užsienio dėl saviizoliacijos?

0
Švelninant karantino sąlygas, sparčiai daugėja užklausų, ką daryti grįžus ar atvykus iš užsienio. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad visi asmenys, grįžę ar atvykę iš bet kurios užsienio valstybės į Lietuvą,...

Kiemuose siaučia vagys: taikosi ir į kepsnines, lauko baldus

0
Atšilus orams dažnas ima aktyviau darbuotis lauke ir praleidžia daugiau laiko gryname ore. Savo ruožtu vagys šiltąjį sezoną turi daugiau progų atvirai apžiūrėti ir įvertinti gyventojų turtą, naujus pirkinius. Pastaruoju metu vis dažniau nusikaltėlių...

14 Lietuvos organizacijų ragina riboti palmių aliejaus naudojimą

0
Lietuvos aplinkosaugos, pramonės, žemės ūkio organizacijos išplatino bendrą deklaraciją, kuria išreiškia palaikymą Seime svarstomam įstatymui apriboti palmių aliejaus naudojimą biodegaluose. Deklaracijai palaikymą išreiškė 14 Lietuvos organizacijų, kurios kartu vienija daugiau nei 1000 narių – nevyriausybinius...

Geros emocijos sugrįžta: spektakliai vasarą vyks DOMINO teatre be stogo

0
Po daugiau nei tris mėnesius trukusio draudimo organizuoti renginius DOMINO teatras šiandien džiaugiasi – jau nuo liepos mėnesio pradės rodyti spektaklius. Tiesa, išliekant renginių apribojimams uždarose erdvėse populiariausias komedijas kokybiško laisvalaikio teatras kvies pamatyti...

Prikelkite savo seną telefoną antram gyvenimui

0
Įsigijus naują telefoną visuomet kyla klausimas ką daryti su senuoju – parduoti, atiduoti ar pasilikti. Technologijų ekspertai siūlo neskubėti išmesti seno, bet dar veikiančio telefono ir jį panaudoti šiek tiek pakeitus jo paskirtį. Jūsų dėmesiui...

4 sėklos, kuriomis būtina praturtinti kasdienį racioną

0
Karantino mėnesiai primena apie save ne tik pakitusiomis kūno linijomis ir sunkumo jausmu, bet ir energijos stoka. Siekiantiems gerai jaustis, dietistė Vaida Kurpienė pataria atkreipti dėmesį į mineralinių medžiagų gausias sėklas ir kasdienį racioną...

Dronai Lietuvos policijoje: atidesnis žvilgsnis į įvykių vietas

0
Lietuvos policijos mokykla prisideda prie inovacijų policijoje diegimo. Kartu su Lietuvos teismo ekspertizių centro atstovais Kęstučiu Graželiu ir Henriku Vaitiekūnu, kurie yra ir mokymų instruktoriai, mokykloje vykstančiuose mokymuose pareigūnai mokomi pilotuoti bepiločius orlaivius, naudoti...

„Sodra“ atnaujina pensijas – daliai gavėjų jos didės

0
Kone kas aštuntas senatvės pensijos amžiaus sulaukęs gyventojas vis dar dirba ir daugelis jų jau šį ar kitą mėnesį sulauks atnaujintų – didesnių pensijų. Taip pat atnaujinamos ir dirbusiųjų neįgaliųjų netekto darbingumo (neįgalumo) pensijos. Iš...

Vasaros košmaras – geliantys vabzdžiai: vaistininkas pataria, kas padėtų apsisaugoti

0
Artėjant karantino pabaigai, laisvalaikį gryname ore ir nuotaiką gali sugadinti ne tik prastas oras, bet ir aplinkui zyziantys vabzdžiai: uodai, mašalai, vapsvos, akliai ir daugybė kitų. Vieni iš jų kėsinasi įgelti, nes yra alkani,...

Laura Mazalienė: „Karantinas išmokė ne tik būti, bet ir dirbti su vaikais“

0
Verslininkė, žurnalistė Laura Mazalienė su vyru Šarūnu karantino metu išgyveno tikrą emocijų karuselę: pečius užgriuvo nežinia dėl restorano „Vaflių namai“ ateities, ant plauko pakibo organizuojamos vestuvės, o namuose dėmesio laukė trys mažamečiai vaikai. Nors...

Įtampa pečių juostoje – vienas dažniausių nusiskundimų (video pamoka)

0
Masažai, SPA, įvairios kūno puoselėjimo procedūros vis labiau populiarėja,“ – teigia masažuotojas, kineziterapeutas ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro profesijos mokytojas MARIUS JURGELAITIS. Daugiau kaip 10 metų praktine masažo veikla užsiimantis specialistas džiaugiasi, jog...

Vakar dienos audros ir liūties padarinių nuostoliai sieks 100 tūkstančių eurų

0
Didžiausia draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ registruoja klientų patirtas žalas dėl vakar dienos audringų ir lietingų orų didžiojoje Lietuvos dalyje. „Lietuvos draudimas“ prognozuoja, kad šios audros žaloms atlyginti prireiks 100 tūkstančių eurų draudimo išmokų, o...

Kai atrodys išmanieji miestai kai virš galvų skraidys dronai, o eismo spūstys bus retenybė

0
Kalbėdami apie 5G ryšį dažnai įsivaizduojame bokštus, antenas ir žaibiškai greitą internetą, leidžiantį sklandžiai atlikti vaizdo skambučius, be sutrikimų dirbti per atstumą ar per kelias sekundes atsisiųsti filmą. Tačiau retai susimąstome, kad penktos kartos...

Gyventojai grįžta į senas vėžes: pradeda sau leisti daugiau

0
Prasidėjusi vasara ir sumažėjusi baimė dėl keletą mėnesių šalį temdžiusios COVID-19 bangos paskatino gyventojus tęsti dar iki paskelbiant karantiną užsibrėžtus planus. Daugelis mano, kad šiuo metu yra puikus laikas pradėti verslą, įsigyti automobilį ar...

Imunitetas – kodėl turime juo rūpintis?

0
„Organizmą nuo įvairių infekcijų, tarp jų ir visiškai naujos COVID-19, apsaugo ne tik asmens apsaugos priemonės ir veiklos ribojimai, bet ir mūsų imunitetas. Ar mes susirgsime ir jeigu taip, tai kaip stipriai sirgsime, priklauso...
spot_img