Ar reikia miestui Menų inkubatoriaus? Atsakymo į šį klausimą ieškota pirmadienio vakarą Ch.Frenkelio viloje vykusioje diskusijoje. Į diskusiją kviesti meno, kultūros, verslo atstovai, aktyvūs šiauliečiai.
Diskusiją vedęs Šiaulių “Aušros” muziejaus direktorius Raimondas Balza kvietė pozityviai kalbėtis apie tai, kaip mieste reikėtų kurti naujas meno veiklos erdves.
Susitikimą pradėjęs Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas priminė, jog Ūkio ministerija laukia galutinio sprendimo, ar miestui reikia Menų inkubatoriaus.
“Ar bandysime spėti į paskutinį traukinį, ar kelis milijonus litų Europos Sąjungos paramos atiduosime kitoms savivaldybėms?”, – klausė meras. Jis kalbėjo, jog mieste nėra unikalesnės vietos ir priminė, jog ch.Frenkelio vilos renovacija irgi vyko nelengvai: buvo įvairių nuomonių, trūko finansinių išteklių, tačiau šiandien ši vieta mieste labiausiai reprezentatyvi.
“Galima iš biudžeto projektui reikalingus pridėti apie 1,6 mln. Lt panaudoti gatvėms tvarkyti. Bet kas tomis gatvėmis vaikščios, jei jauniems žmonėms nebus darbo vietų ir jie bėgs iš miesto”, – sakė meras.
Jis informavo, kad Lietuvoje kuriasi 9 menų inkubatoriai, 6 – iš jų Vilniuje.
Baigiamas steigti Telšių menų inkubatorius. Jo direktorė Palma Urbonavičienė pristatė savo įstaigos veiklą ir jos kūrimo peripetijas. Telšių menų inkubatorius įkurtas Amatų mokyklos pastate, kuris yra kultūros paveldo objektas, šalia Masčio ežero. Pastato renovacija kainavo beveik 5 mln. Lt. Čia planuojama įkurti 50 naujų darbo vietų meno industrijos atstovams. Jau nupirkta įranga juvelyrams, staklynas metalo, medžio apdirbimui, įranga metalo liejiniams lieti ir kt. Patalpas besinuomojantys rezidentai jas gauna jau su baldais ir įranga. Čia kviečiami kurtis reklamos, architektūros, amatų, mados, dizaino, kino produkcijos, vizualinių menų, juvelyrikos, kitų meno veiklų atstovai.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Alfredas Jonuška priminė, jog sėkmingai veikiantis verslo inkubatorius padėjo išsivystyti ne vienai įmonei, kuri šiandien skina įvairius apdovanojimus už savo veiklą. Menų inkubatorius tokiu sėkmingu startu gali tapti jaunų meno industrijų atstovams susikurti sau ir kitiems darbo vietas, mokėti mokesčius ir pan.
“Jeigu Šiauliams nieko nereikia, gal tegul lieka Telšių priemiesčiu?” – retoriškai klausė A.Jonuška.
Jaunasis menininkas Andrius Grigalaitis bandė atkreipti dėmesį, jog šiandieninė kūryba yra moderni, jai reikalinga foto, video įranga, kompiuterinė technika, o ką tik studijas baigęs jaunas žmogus dažnai neturi galimybės tai įsigyti. Jei visa tai jis galėtų už realų nuomos mokestį gauti Menų inkubatoriuje, tai jam būtų didelė parama. Tai kūrėją sulaikytų neišvykti iš Šiaulių.
R.Balza pademonstravo Frenkelio fabriko senuosius vaizdus ir parodė, jog sutvarkytas menų inkubatoriaus pastatas bei greta atverta buvusi Žvejų gatvelė sujungtų Vilniaus gatvę su Talkšos ežeru ir atvertų puikią erdvę.
Abejonėmis, jog aštuonių milijonų litų neužteks pastatui renovuoti, dalijosi politikas ir skulptorius Gintautas Lukošaitis. Jis pasisakė prieš Menų inkubatoriaus įkūrimą. Jo poziciją palaikė ir Tarybos narys Aurimas Nausėda.
Dauguma kalbėjusių pritarė Menų inkubatoriaus projektui.
“Miesto žmonių rinkti politikai, jei jūs matote šiame projekte pažeidimų, kontroliuokite, aiškinkitės, tokia jūsų funkcija. Tačiau nestabdykite naujo reikalingo objekto atsiradimo mieste proceso. Jauniems žmonėms šiandien nesvarbu kokiame mieste gyventi, svarbu, kur jie turi galimybes kurti”, – kalbėjo buvusi žurnalistė Nijolė Veršinskienė, kviesdama sudaryti sąlygas jauniems žmonėms likti Šiauliuose arba grįžti į savo miestą, pranešama www.siauliai.lt.
Telšių.info
